Albumo apžvalga. Alina Orlova „Daybreak“

Nuo dainininkės A.Orlovos debiuto profesionalioje scenoje prabėgo 11 metų. Tačiau atrodo, kad jis įvyko vakar. Ypač – klausantis šio, ketvirtojo studijoje įrašyto jos albumo.

Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Alina Orlova.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

2019-02-06 22:32, atnaujinta 2019-02-06 22:38

Pirmiausia todėl, kad jame raudonplaukė melancholikė iš Visagino sugrįžo prie savo šaknų. Jei prieš ketverius metus išleistame diske „88“ ji žaidė su elektroninės popmuzikos garsais, naujausiame albume skamba tai, dėl ko kadaise ji buvo pamėgta minios melomanų ir prasiskynė kelius į užsienio sales.

Tai yra, trumpi, trijų minučių žymos neperžengiantys kūriniai su virpančiu balsu (kuriuo, beje, Alina nebeima tokių aukštų natų kaip anksčiau), gedulingais klavišų dūžiais ir tiek graudulio, kad ašarose būtų galima paskandinti kurį nors nedidelį Lietuvos miestą. Trimis kalbomis dainuojanti moteris dvi dainas čia įrašė lietuviškai, keturias – rusiškai. Bėgti nuo slaviškų šaknų ji niekur neketina.

Likusios dainos – angliškos, bet kartais atrodo, jog visiškai nesvarbu, kuria kalba ji dainuoja. Vis tiek tekstai – tiek parašyti Alinos, tiek šiam albumui pasiskolinti iš Anos Achmatovos, Antano Miškinio, Daniilo Charmso ar Tennessee Williamso – klausantis lieka antrame plane. O ir dauguma jų (išskyrus gal šiek tiek ironiško optimizmo turintį D.Charmso tekstą „Ja genij“) yra apie beveik apie tą patį – liūdesį, išsiskyrimą, tamsą ir vyną.

Kartais („Bezdelnica“, „The Break-Up Blues“) ši muzika primena pamišusius britų kabareto genijus „The Tiger Lillies“, kartais – kažką per vidurį tarp verksmingojo Niujorko dainiaus Antony Hegarty (kuris, tiesa, dabar save pristato kaip moterį Anohni) ir jausmingos norvegų atlikėjos Susanne Sundfor.

Ne vienam kūriniui (ypač - titulinei dainai „Daybreak“) didingo skambesio prideda styginių grupė „Art Vio“, kai kuriuose albumo kūriniuose skamba albumą prodiusavusio grupės „Siela“ lyderio Aurelijaus Sirgedo gitara ir kelių kitų muzikantų instrumentai, bet svarbiausia čia vis tiek – ilgesingas Alinos balsas ir fortepijono garsai (dainoje „All The Wine“ įvilkti į gūdų aidą).

A.Orlova yra užsiminusi, kad su šiuo albumu baigia savo kūrybos etapą ir ateityje jos dainos skambės kitaip. Jei taip – pavykęs atsisveikinimo ženklas, nors jos debiutinio albumo „Laukinis šuo dingo“ (beje, neseniai perleisto vinilo plokštelėje) svaigaus jautrumo aukštumų šios dainos ir nepasiekia.

Įvertinimas - 8 iš 10.

Daina „Little Bird's Song“:

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.