Su liaudies muzika pastaruoju metu įdomiai eksperimentavo kūrėjas Saulius Spindi, grupės „Okata“ ir „Obelija“, nekalbant jau apie jos lobynais pasiremti mėgstančias grupes „Skylė“ ir „Žalvarinis“. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje neretai koncertuojanti grupė „Merope“, lietuvių dainininkės ir kanklininkės Indrės Jurgelevičiūtės suburta su prancūzų ir belgų muzikantais, tai daro jau ne vienus metus.
„Naktės“ – jau trečiasis šio kolektyvo albumas. Balsu, kanklėmis, bansuri fleita, gitara ir elektroniniais efektais „Merope“ čia vėl kuria labai jaukų muzikos piešinį, į kurį susipina ir folkloras, ir originalios pačių muzikantų idėjos. I.Jurgelevičiūtė dainuoja tipiška folkloro maniera – kūrinys „Sniegas“ ar lopšinė „Naktės“ neišbaidys tų, kurie į festivalius ateina, pasidabinę tautiniais drabužiais.
Vis dėlto vadinti tai tiesiog folkloru neįmanoma – viskas čia kur kas įvairiau ir sudėtingiau. Pavyzdžiui, kūrinys „Mirra“ pakvimpa „ambient“ stiliaus garsais ir švelniais elektroniniais eksperimentais, kokius labai mėgsta, pavyzdžiui, geizerių ir kalnų įkvėptos nesuskaičiuojamos Islandijos grupės. Į kūrinį „Seng Ge“ įpinti trapūs aplinkos garsai, sukuriantys įspūdį, lyg muzika skambėtų kažkur Labanoro girios viduryje, naktį, virš galvos spingsint rugpjūčio žvaigždėms.
Fleita, kanklės ir balsas tarpusavyje žaidžia meistriškai – kiekviena albumo daina skamba taip, lyg į ją būtų sudėtos ilgos įkvėpimo ir apmąstymų dienos. Įdomiausia, kad Indrė šiuose kūriniuose pasakoja daugeliui mūsų nuo mažens iš močiučių dainų pažįstamus dalykus, tačiau apvilkus tokiais muzikiniais rūbais, visa tai skamba kiek neįprastai ir egzotiškai. Tobulas, greitai užsimiršti priverčiantis garso takelis ramiam vėlyvam vakarui prie židinio ar, dar geriau, senelių krosnies kaime.
Įvertinimas – 8 iš 10.
„Merope“ kūrinys „Naktės“:
