Filmavo ir Londone
Vaizdo klipą „Absolution“ muzikantai Matas Srėbalius, Audrius Pakšys ir vaizdo operatoriai Šarūnas Vaidachovičius bei Simono Kuzmickas filmavo Londone. Kodėl?
Pasak grupės nario ir režisieriaus A.Pakšio, filmuoti svečiose šalyse yra drąsiau. Nes tai, ką galima sukurti esant turistu, yra gerokai lengviau, nei, tarkim, Vilniaus gatvėse stebint kritikuoti greitiems lietuviams.
„Svetimi, pašaipūs žvilgsniai varžo. Tai – psichologinis veiksnys. Mylime Lietuvą, ir neprisišliejame ilgam prie jokios kitos šalies. Tačiau svetur mums lengviau atsipalaiduoti. Esu režisierius, ir man svarbu, kad vaizdo klipas būtų kuo gyvybingenis.
Muzikantai jame yra aktoriai. Nejausdami įtampos jie daug geriau vaidina ir improvizuoja. Kuo natūraliau mums tai pavyksta, tuo labiau esu patenkintas rezultatu“, – sakė A.Pakšys.
Palieka vietos improvizacijai
Jis ne vieną vaizdo klipą yra sukūręs ir Lietuvoje, bet patirtis liudija, kad išvykus filmuotis svetur, dirbti yra paprasčiau. Tai liudija ir „Absolution“ filmavimas Londone, ir šiuo metu dar montuojamas vaizdo klipas iš Portugalijos.
Pasak A.Pakšio, nors improvizacijai paliekama daug vietos, vis dėlto vykstant filmuotis į užsienį svarbu iš anksto pasirengti darbui bei numatyti vietą.
„Dainos tekstas turi turėti sąsają su vaizdais. Negerai „šaudyti“ kamera bet kur ir bet kaip, – kalbėjo Audrius. – Kai filmuojame Lietuvoje, surašome kuo tikslesnį scenarijų. Iš anksto aplankau ir nufotografuoju tas vietas, kuriose dirbsime. Užsienyje to padaryti neįmanoma – reikia turėti planą, bet tenka asikliauti ir intuicija“.
Priverstinis atotrūkis
Grupė „Still Runners“ yra vieno žmogaus – 26 metų Mato Srėbaliaus sumanymas. Vaikinas daugiau nei dešimtmetį kūrė įvairiais išgyvenimais bei savitu pasaulio matymu paremtas melodijas. Visgi kūryba taip ir būtų likusi tarp kambario sienų, jei ne gerą pusmetį trukęs atotrūkis nuo miesto, o kartu – ir civilizacijos.
„Still Runners“ idėja materializavosi 2017-aisiais. Tuo metu Matui teko palikti Vilnių ir nuo gegužės iki gruodžio gyventi kaime, įstrigusiame tarp Utenos ir Anykščių. Iš senos, ant kalno dunksančios sodybos atsiveria vaizdas į horizontą besivejančias plynes.
Paukščių kleketavimas, vėliau – sparčiai trumpėjančios dienos, naktimis vis ilgesniam laikui atsėlinanti tyla kūrybai neišvengiamai turėjo didelį poveikį. Kaip ir retkarčiais užklysdavusi gyvybė – per kiemą praneriantys žvėrys, nužvelgdavę žmogų nuostabos kupinomis akimis: tarsi jis, o ne jie būtų įsibrovę į svetimą erdvę.
„Kūrybai palankiausias metas – tai laikas, kai nebeįmanoma savyje suturėti patiriamų emocijų. Vienatvė, nerimas, liūdesys, džiaugsmas. Muzika padeda juos išlaisvinti. Tai lyg savotiška meditacija, ekstazinė būsena, kurią, esant kitokioms aplinkybėms, pasiliktum sau“, – kalbėjo M.Srėbalius.
Pirmieji įrašai – trobos palėpėje
Mato teigimu, pusmetis, praleistas kaime, aprėpęs ypač lietingą 2017-ųjų vasarą ir klampų rudenį, apdovanojo lėtai slenkančiomis, pilkomis įdrėkusiomis dienomis.
„Laimei, į tuščią namo palėpę buvau atsigabenęs ir savo muzikos instrumentus, ir kompiuterį. Ten ir atsirado pirmieji Still Runners įrašai“, – pratarė Matas.
Ilgainiui prie jo projekto prisijungė gitaros virtuozas, „Muzikinio cecho“ savininkas Audrius Pakšys bei būgnininkas Kastytis Bakanauskas. Šiuo metu vaikinai intensyviai koncertuoja Lietuvoje bei kaimyninėse valstybėse ir įrašinėja pirmąjį albumą, ruošdamiesi turui. „Still Runners“ repertuare – 8 kūriniai ir trys vaizdo klipai.
