Įvardyta Jurijaus Veklenko pasirodymo „Eurovizijoje“ kaina

Praėjusią savaitę apie Jurijų Veklenko (28 m.) kalbėjo visa Lietuva. „Eurovizijos“ karštinei atslūgus liko tik klausimas: kodėl mūsų šaliai taip nesiseka šiame konkurse?

Jurijus Veklenko ir su juo į konkursą vykę: A. Giržadas, M. Tyla, N, Zeleniūtė. <br> LR archyvo ir Eurovision.tv nuotr. 
Jurijus Veklenko ir su juo į konkursą vykę: A. Giržadas, M. Tyla, N, Zeleniūtė. <br> LR archyvo ir Eurovision.tv nuotr. 
 M. Tyla ir N. Zeleniūtė.<br> LR archyvo nuotr. 
 M. Tyla ir N. Zeleniūtė.<br> LR archyvo nuotr. 
 G. Jaunius su Monika Marija.<br> LR archyvo nuotr. 
 G. Jaunius su Monika Marija.<br> LR archyvo nuotr. 
 J. Veklenko.<br> LR archyvo nuotr. 
 J. Veklenko.<br> LR archyvo nuotr. 
 J. Veklenko.<br> Eurovision.tv nuotr.
 J. Veklenko.<br> Eurovision.tv nuotr.
 A. Giržadas. <br> LR archyvo nuotr.
 A. Giržadas. <br> LR archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 21, 2019, 5:57 PM, atnaujinta May 22, 2019, 6:28 AM

Kol vieni kaltina prodiuserius ar patį atlikėją, kiti peikia LRT, iš dalies atsakingą už šalies atstovo pasirodymo finansavimą. Aktyviai šiuo klausimu nutarė pasisakyti ir antrojoje vietoje nacionalinėje atrankoje likusios Monikos Marijos prodiuseris Gediminas Jaunius. Vyro teigimu, atrankos procese lieka išties daug neaiškumų.

Nacionalinė atranka – per ilga?

G. Jaunius negailėjo kritikos nacionalinei „Eurovizijos“ atrankai. Nors praėjusių metų rugsėjį nacionalinis transliuotojas buvo pažadėjęs trumpinti atrankos laiką, Lietuvoje ši atranka išlieka viena ilgiausių lyginant su kitomis „Eurovizijoje“ dalyvaujančiomis valstybėmis. Pavyzdžiui, nacionalinė atranka į „Euroviziją“ Tel Avive Lietuvoje prasidėjo sausio 5-ąją ir baigėsi vasario 23-iąją.

Anot prodiuserio, sutrumpinus atranką atsirastų daugiau lėšų galutiniam šalies atstovo pasirodymui konkurse.

„Ilga atranka yra neatsiejama nuo didesnio biudžeto. Esant ilgesnei atrankai reikia skirti daug lėšų laidai organizuoti. Įsivaizduokite, jeigu vietoj 7 atrankos laidų būtų 3. Tuomet biudžetas pirmiausia galėtų būti nukreiptas į geriau paruoštą techninę studiją. Šiuo atveju LRT studija tikrai buvo labai kukli“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė G. Jaunius.

Dar prodiuseris išskyrė mažesnį dalyvių skaičių. Pasak G. Jauniaus, esant trumpesnei nacionalinei atrankai, taigi ir jos dalyvių skaičiui, būtų labiau orientuojamasi ne į dalyvių skaičių, o į jų kūrinių bei pasirodymų kokybę.

„Kai yra itin daug atrankos dalyvių, jos kartelė yra leidžiama iki maksimalios įvairovės. Aš nesutikčiau, kad „Eurovizijos“ atranka turėtų būti dar vienas talentų šou. Tad solidūs atlikėjai stengiasi neiti į tokius konkursus, nes jaučiasi išaugę“, – toliau savo įžvalgomis dalijosi jis.

Prodiuseriui nerimą kelia ir Lietuvos atstovo finansavimas.

„Jeigu mes įvardytume, kad mūsų svarbiausias tikslas yra pasirodyti didžiojoje „Eurovizijoje“, tai ir resursus reikėtų kreipti į tą atlikėją, kuris nugalės. To reikia tam, kad jis, atvykęs į konkursą, jau turėtų užnugarį“, – toliau savo įžvalgomis dalijosi G.Jaunius ir pabrėžė, kad jis siekia pagerinti konkurso kokybę, o ne apkaltinti tam tikrus asmenis.

Prodiuseris linkęs abejoti ir nacionalinės atrankos komisijos narių skaidrumu. Vyras sako, jog koją kiša komisijos narių nešališkumo deklaracijos nebuvimas, neviešas ekspertų balsavimas, nuolatos kintanti komisija.

„Rinka yra maža. Kaip ir sakė Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovas Audrius Giržadas, pažintys šioje rinkoje yra neišvengiamos. Taip, to mes neišvengsime, tad reikėtų, kad nacionalinėje atrankoje būtų kuo daugiau ją skaidrinančių elementų.

Vienas tokių galėtų būti nešališkumo deklaracija, komisijos narį įpareigojanti nesiekti asmeninių interesų. Kitas variantas būtų į komisiją pritraukti atlikėjus iš užsienio, leidžiančius labiau suvokti užsienio rinkas“, – pasakojo G. Jaunius.

Pasakė, kiek kainavo

Plačiau apžvelgti dabartinę Lietuvos situaciją „Eurovizijoje“ padėjo Jurijaus Veklenko prodiuseris Martynas Tyla. Jis sutiko atskleisti šalies atstovo pasirodymo kainą, į kurią įtrauktos ir pasiruošimo jam išlaidos.

„Kaina pradedama skaičiuoti po laimėjimo nacionalinėje atrankoje. Į šią kainą patenka fotosesijos, dainų perrašinėjimai ir taip toliau. Preliminariai galiu pasakyti, kad bendra suma yra apie 20 tūkst. eurų“, – kalbėjo prodiuseris.

M.Tyla įvardijo, kokią sumą Lietuvos atstovo pasirodymui skyrė LRT ir kiti rėmėjai.

„Rėmėjai skyrė tūkstantį eurų. LRT skyrė dalį nuo žiūrovų balsų surinktos sumos, kurią sudarė apie 14 tūkst. eurų su mokesčiais“, – tęsė jis.

Į klausimą, ar likusią dalį jiems reikėjo susimokėti iš savo kišenių, prodiuseris atsakė: „Kaip ir visada.“

Kiek vėliau M.Tyla susisiekė su žurnaliste pateikdamas kitokią versiją. 

„Skaičai yra netikslūs, atskaičius mokesčius iš žiūrovų balsų gavome 12 tūkstančių, o ne 14 tukstančių eurų“, – sakė M.Tyla.

Pasak M.Tylos, šalies atstovo finansavimo tema išlieka opi jau ilgai. Tačiau norint laimėti „Euroviziją“ svarbūs ne tik pinigai.

„Kalbant apie tai, kad prie finansavimo galėtų daugiau prisidėti nacionalinis transliuotojas – prisidėti visada būtų gerai. Apie tai mes jau kalbame dešimt, penkiolika metų. Klausimas yra kitas: ar pinigai padėtų?

Taip, jie yra reikalingi, bet sėkmė konkurse labai priklauso nuo tos dainos, kuri laimi nacionalinę atranką. Juk atsižvelgiame ir į atlikėjo pageidavimus.

Šiemet visi likome patenkinti. Tegul meta į mane akmenį tas žmogus, kuriam buvo gėda dėl šio pasirodymo.

Taip pat nereikėtų pamiršti užduoti kito klausimo: kokie mūsų, kaip šalies,  „euroviziniai“ tikslai? Kai turėsime atsakymą į šitą klausimą, tada galėsime kelti klausimą, kaip tai pasiekti“, – užbaigė M.Tyla.

 

Į G.Jauniaus išdėstytus teiginius Audrius Giržadas turi savo nuomonę. Delegacijos vadovo teigimu, nacionalinė atranka yra ilga, nes LRT į šią atranką žvelgia kaip į būdą muzikos kultūrai plėtoti, o užsienio ekspertai atrankose jau yra dalyvavę.

„LRT į „Euroviziją“ žiūri ne tik kaip į reitingus renkantį projektą, bet ir kaip į savo indėlį į Lietuvos muzikos kultūrą, paskatinimą kurti ir įdomiai pasirodyti ne tik jau žinomiems, bet ir mažiau matomiems arba net nišiniams kūrėjams ir atlikėjams.

Nesutinku su argumentu, kad tai yra varginantis procesas – dalyviai scenoje pasirodo 3 kartus. Prieš išeinant į didžiąją „Eurovizijos“ sceną tai – tik lengvas apšilimas. Monikai Marijai teko dvigubas krūvis, nes pats Jaunius nutarė išleisti ją į atranką su dviem dainom.

Užsienio ekspertus atrankose jau turėjome. Taip pat buvo nepatenkintų, kad Lietuvos atstovą renka užsieniečiai…“, – savo versiją pasakojo jis.

Su prodiuserio nuomone dėl skaidrumo komisijoje trūkumo jis irgi nesutiko.

„Komisijos narių balsų neviešiname norėdami apsaugoti juos nuo nereikalingo spaudimo. Jau vien atsisėsti į komisijos kėdę reikia drąsos. Mes nenorime, kad komisijos nariai vėliau turėtų aiškintis asmeniškai atlikėjų prodiuseriams dėl savo veiksmų ar pasakytų komentarų. O taip, deja, vyksta.

Dėl nešališkumo: galima pasirašyti 100 deklaracijų, kad esi doras, bet tokiu nebūti. Tad deklaracijos nepadės.

Finalą stebėjo auditoriai iš tarptautinės audito kompanijos, kitais metais jie stebės visus atrankų renginius. O dėl interesų konflikto – Lietuvos šou verslas toks mažas, kad visi kompetentingi profesionalai jau yra dirbę vieni su kitais ne kartą. Tarp jų ir Gedimino Jauniaus projektuose dirbusių šių metų komisijoje buvo ne vienas“, – atkirto jis.

Į klausimą apie „Eurovizijos“ dalyvių finansavimą vadovas atsakė retoriškai.

„Atsakysiu klausimu į klausimą... O kuriame dar konkurse rengėjai padengia dalyvių pasirengimo išlaidas? Pramoginių šokių? O gal operos solistų? Ar teniso varžybose?...

Vykstant į didžiąją „Euroviziją“ atlikėjo komandai pagal formulę „Scena+3 žmonės“ LRT dengia kelionės išlaidas (lėktuvo bilietai, viešbučiai, dienpinigiai, draudimas). Tie trys žmonės atlieka konkrečias funkcijas. Tai negali būti tiesiog palaikymo komanda. Suprantama, LRT sumoka ir dalyvio mokestį.

„Negaliu atsakyti už prodiuserius ir rėmėjus. LRT padengė kelionės išlaidas. Dalyvio mokestis pagal ESC taisykles yra konfidencialus, nes kiekvienai šaliai nustatomas individualiai.

Už skambučius atlikėjo komandai buvo išmokėta 22 tūkst. eurų, surinktų per visą atranką. Na, o ekskursijas rengia ir apmoka priimančioji šalis.

Kelionės išlaidos (ne ekskursijos) buvo padengtos visam į komandiruotę vykusiam LRT kolektyvui ir atlikėjo komandai.

Prodiuseriai ir vadybininkas yra komandos dalis. Kiekvienais metais formulė ir apmokėjimo tvarka išlieka ta pati“, – patikslino jis.

Anot A. Giržado, LRT vadovybė siūlys pokyčius.

„LRT vadovybė jau pasibaigus atrankai nutarė peržiūrėti galimybes labiau prisidėti prie Lietuvos atstovo pasirodymo „Eurovizijoje“. Tik reikia suprasti, kad LRT – ne privatus verslas, kur galima laisviau disponuoti lėšomis.

Finansų planavimas užtrunka. Viską sudėjus ir dabar valstybinio transliuotojo indėlis nėra jau toks mažas. Suprantama, kad visada norisi daugiau“, – pokalbį užbaigė jis.

M.Tyla jau pasirodžius tekstui pasidalino gautų pajamų už skambučius lentele, kurioje figūruoja 26 559,33 eurų su PVM suma. Iš šios sumos darbo užmokesčiui, atostoginiams su Sodros mokesčiais skirta 7 204,79 euro, o likutis 14 745, 07. Taigi pajamos iš skambučių atskaičius mokesčius bei darbo užmokestį 12 186 eurai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.