Vienas iš „Black Water“ narių – Mantas Ažondenis prasitaria apie tai, kodėl prieš premjerą vis sunkiau miegasi naktimis.
– Mantai, Vilniaus mažasis teatras ruošiasi neeiliniam įvykiui – premjerai „12 gramų į šiaurę“, kurioje girdėsime Jūsų elektroninės muzikos duetą „Black Water“. Sakykite, prašau, kokius uždavinius Jums kėlė režisierius?
– Pagrindinė mūsų misija – papildyti spektaklį savo muzikinėmis kompozicijomis ir interpretacijomis. Tai rimtas iššūkis. Nes teatro žiūrovui svarbu ne tik tai, ką jis mato, bet ir girdi scenoje.
– Šiame spektaklyje bus daug nestandartinių sprendimų. Kas jums, elektroninės muzikos kūrėjams ir atlikėjams, labiausiai patinka dalyvaujant kūrybiniame procese?
– Atmosfera. Ir pasiryžimas dirbti. Visi yra vedini vieno, to paties gražaus tikslo. Bet pradžia išties buvo nelengva – visas virsmas, spektaklis gimė repeticijų salėse. Vis dėlto, artėjant premjerai atsiranda tarsi antras kvėpavimas. Tu pradedi suprasti, kodėl tu tai darai ir nori tai daryti dar geriau.
– Gegužės 30,31 d. Jūs debiutuojate profesionaliame teatre. Kaip dėl to jaučiatės?
– Tai jaudinanti patirtis. Ir baugu, ir labai nekantru vienu metu. Mes mėgstame techno atlikėjams neįprastas scenas ir iššūkius, kai turi perlipti per save.
Esame pirmieji Lietuvos techno atlikėjai groję nacionalinės televizijos „LRT Opus Ore“ eteryje, kuriame dažniausiai groja tik instrumentinės grupės.
Techno skambesiais žadinome ir LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ žiūrovus. Esame groję ir kino teatre, per kino festivalio atidarymą, taip pat „MO“ muziejuje.
Tad jei tikima, kad techno gali skambėti tik naktiniuose klubuose po vidurnakčio, mes šiuos standartus sulaužėme ir jau ne sykį (šypsosi).
Bet dabar, galėdamas lyginti, atvirai sakau – būsimas pasirodymas teatre jaudina labiausiai. Kaskart pasirodymų metu mes muziką kuriame gyvai ir ji niekada nesikartoja.
Tad tą patį spektaklį kelis kartus žiūrėsiantis žmogus išsineš vis kažką naujo, dar negirdėto. Tai bus įdomi patirtis visiems, ne tik mums.
– Abu su kolega turite darbus, o laisvalaikiu kuriate muziką, koncertuojate. Ir štai – ateis gegužės 30-osios vakaras ir jūs susitiksite su teatro publika. O ji, neabejotinai, bus kitokia, nei jūs įpratę sutikti koncertuose, klubuose. Koks jausmas prieš šį susitikimą?
– Techno teatro scenoje – bus įdomu! Mes visad atidžiai renkamės, kur koncertuoti, kada koncertuoti ir kodėl koncertuojame.
Turime savo darbus, pajamų šaltinius ir dėl to esame šiek tiek laisvesni daryti vienokius ar kitokius sprendimus, susijusius su koncertų grafiku, laisvalaikiu.
Dažniausiai grojame, kur mums patiems yra įdomu, kai tikime renginio idėja. O šia idėja mes tikime labai. Žinoma, jaudulys taip pat neapleidžia.
Teatras man yra sakralinė kultūrinė vieta, todėl mano asmeninis perfekcionizmo laipsnis yra siaubingai didelis. Norisi pasirodyti kaip įmanoma geriau, dėl to šiek tiek sunkiai miegasi.
– Sakykite, ar mėgstate teatrą, koks teatras jums patinka labiausiai?
– Į teatrą vaikščiojau dažnai ir daug. Smagu matyti kaip jis keičiasi. Mane stebina dabartiniai režisieriai ir teatro formos. Man patinka tai, kas vyksta dabar ir smalsu, kas bus toliau.
Negaliu išskirti konkretaus teatro ar spektaklio, bet džiaugiuosi, kad teatras pasidarė „the new black“, kad laužomi standartai. Dabar eiti į teatrą yra madinga ir tai yra labai gerai.
– Ar Aleksandras Špilevojus yra tas režisierius, kuris kuria „naują juodą“ spalvą, kuris laužo standartus, senojo teatro koncepciją?
– „Aleksandras Špilevojus yra jaunasis Koršunovas“, – taip pasakė mano mama, kuri yra teatralė ir tikriausiai nėra spektaklio, kurio ji nėra mačiusi.
Šiemet Špilevojus gavo pirmą „Auksinį scenos kryžių“ ir, tikiu, jų gaus dar ne vieną. Manau, jis bus didis režisierius. Sakau tai, nes stebiu, ką jis daro.
Aleksandro spektakliuose žmonės randa tai, kas jiems artima. Žmonės, kurie nemėgsta klasikinio teatro, pamatę vieną kitą šio režisieriaus spektaklį, pajaučia, ką jis nori jiems perduoti.
– Mes jau kitą savaitę pamatysime, ką jūsų duetas nori perduoti teatro žiūrovui. O iki šio susitikimo, papasakokite truputį daugiau apie savo grupę...
– Mūsų duetas susikūrė pakankamai juokingomis aplinkybėmis. Kadaise kartu su kolega Vaidotu dirbome viešbutyje „Šekspyras“ ir tuo metu aš po truputį pradėjau groti.
2007 –aisiais suorganizavau pirmąjį mūsų pasirodymą. Nuo to laiko esame groję beveik visuose Lietuvos klubuose ir įvairiuose renginiuose, apšildę daug Lietuvos ir užsienio atlikėjų, vis dažniau pasirodome užsienyje.
„Black Water“ – neįprastas vidurys tarp alternatyviosios ir populiarios kultūros, bet etikečių mes nemėgstame – tiesiog kuriame tai, kuo tikime ir džiaugiamės, kai tai patraukia kitų ausis.
