Ar desovietizuoti reikia ir kelio ženklus?

Susiplakė, ar Lietuvoje reikia pakeisti sovietmetį primenančius kelio ženklus: pratrūko, kodėl ši idėja kilo būtent dabar

Seimo konservatoriai kreipėsi į susisiekimo ministrą, siūlydami keisti kelio ženklų dizainą. Iniciatyvos priežastis – daugumos kelio ženklų dizainas identiškas ar panašus į SSRS okupacijos metu patvirtintus kelio ženklus. Kitos Baltijos šalys jau yra pasikeitusios kelio ženklų dizainus į „vakarietiškus“, pabrėžia konservatoriai. Pasak iniciatorių, šiuos pokyčius Lietuvoje galima būtų įgyvendinti per 10 metų. Plačiau apie iškeltą idėją ir jos poreikį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Seimo nariai Andrius Vyšniauskas ir Algirdas Sysas, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Dmitrij Bial bei žurnalistas Vitoldas Milius. Kelio ženkluose nėra jokios ideologinės simbolikos, gyventojai jais nusiskundimų taip pat neturi, todėl abejojama, ar tikrai reikia keisti ženklų dizainą, tačiau A.Vyšniauskas teigia, kad tai simbolinis dalykas, padėsiantis atsiskirti nuo Rusijos. „Jeigu mes taip galvotume, tai galėtume manyti, kad ir kitose srityse galbūt nereikia desovietizacijos proceso. Pavyzdžiui, pigi elektra atkeliauja iš Rusijos ir niekam tai labai neužkliūva, tačiau Lietuva jau 15 metų siekia atsijungti nuo Rytų sistemos dėl saugumo, dėl principinių dalykų, dėl kainų ir panašiai. Atitinkamai, galima daryti tam tikrą analogiją, pavyzdžiui, su kelio ženklais, todėl, kad jie – labai simbolinis dalykas. Labiausiai tai pastebi, pavyzdžiui, sunkvežimių vairuotojai, kurie atvažiuoja iš Rusijos per Baltarusiją, įvažiuoja į Lietuvą, bet Europa jiems prasideda tik ties Lenkija arba Latvija, nes kelio ženklai pasikeičia. Man atrodo, kad yra labiau toks simbolinis, principinis dalykas, kuris buvo neišspręstas nepriklausomybės pradžioje, jį pasikeitė kitos šalys ir mums reikėtų eiti tuo keliu. Aš džiaugiuosi, kad Susisiekimo ministerija iš esmės sutinka su tuo ir aiškiai pasakė, kad per 15 metų kelio ženklai Lietuvoje keisis.

 Eurolygos atkrintamųjų karštis tęsiasi: iššūkis Šarui ir šokio pradžia Katalonijoje

Eurolygos atkrintamųjų karštis tęsiasi: iššūkis Šarui ir šokio pradžia Katalonijoje Apžvalga

Trečiadienio vakarą į Eurolygos atkrintamųjų kovas stoja dar keturios komandos, kuriose yra itin gausu lietuvių. Tinklalapis lrytas.lt kviečia susipažinti su kitomis dvejomis poromis, kurios sieks pratęsti savo kelionę kovoje dėl geriausio Senojo žemyno klubinio krepšinio turnyro titulo. Pirmieji nuo 20:00 val. Lietuvos laiku į kovą stos Donato Motiejūno atstovaujama Monako „Monaco“ ir Šarūno Jasikevičiaus treniruojama Stambulo „Fenerbache“, o nuo 22:00 val. į aikštelę žengs Rokas Jokubaitis ir Barselonos „Barcelona“ ir Ignas Brazdeikis su Pirėjo „Olympiakos“. Monako „Monaco“ (3) – Stambulo „Fenerbache“ (6) Šį lietuviškoji atkrintamųjų serija turėtų būti viena įdomiausių ir atkakliausių, kurią krepšinio žiūrovams teks stebėti. Abi komandos yra ypač talentingos, turi fantastinius trenerius, kurie iš savo žaidėjų išspaudžia maksimumą, o kartu yra ir labai kovingos bei norinčios prasimušti į finalinį ketvertą. „Monaco“ ir „Fenerbache“ šįmet susitiko dukart ir pasidalino po pergalę namų aikštelėse. Stambule 86:74 laimėjo „Fenerbache“, o Monake 76:69 pergalę šventė D-Mo ir „Monaco“. Žiūrint į skaičius puolime, anot  bballytics.com , Monako ekipa turi šeštą geriausią Eurolygos puolimo reitingą (115,8), tačiau apsigauti nereikėtų. Bet kurį vakarą Prancūzijos ekipos puolimas gali taip užsisukti, kad net ir blogiausiame sapne tokio šou nesapnavę varžovai gali pajusti sąstingį. Saša Obdarovičiaus auklėtiniai puolime pasižymi milžinišku agresyvumu (išprovokuoja po 21,6 varžovo pražangos per mačą ir meta net po 19,5 baudos metimų – red.), labai retai klysta (vos po 10 kartų per susitikimą, rečiausiai klystanti komanda Eurolygoje – red.), o kartu puikiai išnaudoja antruosius šansus (ketvirta vieta Eurolygoje – red.) ir puikiai žaidžia arčiau krepšio (pataikyti dvitaškiai – antra vieta Eurolygoje – red.). Tiesa, Monako ekipa yra viena rečiausiai rezultatyvių perdavimų atliekančių komandą (16,1 per mačą, 15 rezultatas Eurolygoje – red.), tačiau tai neturėtų būti pagrindinis rodiklis, į kurį žiūri varžovai, kadangi „Monaco“ ekipos krepšinis yra itin paremtas situacijomis, kurių metu krepšininkai (ypač Mike‘as Jamesas, Elie Okobo, Jordanas Loydas ir kiti) žaidžia vienas prieš vieną ir renka taškus izoliacinėse situacijose. Kalbant apie gynybą prie savojo krepšio – Monako ekipa rikiuojasi 7-oje vietoje. Daugumoje aspektų Prancūzijos ekipa yra viduriuke arba antroje dešimtuko pusėje, tačiau labiausiai išsiskiria keli aspektai – išprovokuotos varžovų klaidos (varžovus priverčia suklysti po 13,5 karto per mačą, pirmas rezultatas Eurolygoje – red.) ir varžovų surengtų atakų kiekis (70,6 atakos per mačą, antras mažiausias kiekis Eurolygoje – red.). Kalbant apie ekipos lyderius, vienareikšmiškai reikia išskirti rezultatyviausią visų laikų Eurolygos žaidėją Mike‘ą Jamesą. Amerikietis šiemet Eurolygoje meta po 18,7 taško (48,1 proc. dvit., 38 proc. trit., 77,2 proc. baud.), atlieka po 5,1 rezultatyvaus perdavimo ir kartu yra labiausiai naudojamas Monako klubo žaidėjas (panaudojimo reitingas (usage rate – red.) 29 proc.). Vis dėlto įdomu, kaip amerikiečiui seksis prieš Šarą, kadangi jau net nežiūrint pirmųjų rungtynių yra aišku, kad ant gynėjo bus dedamas milžiniškas akcentas ir jam neturėtų būti lengva rinkti taškus iš savo pamėgtų situacijų. Taip pat verta išskirti ir Elie Okobo. Kairiarankis gynėjas yra vienas iš didžiausių pagalbininkų M.Jamesui ir jo panaudojimo reitingas, neskaitant J.Loydo, kuris reguliariajame sezone sužaidė 15 rungtynių, yra antras didžiausias „Monaco“ komandoje kartu su D.Motiejūnu (abu po 23 proc.). E.Okobo šiemet renka 10,8 taško (47,5 proc. dvit., 31,3 proc. trit., 81,1 proc. baud.), 3,2 rezultatyvaus perdavimo ir 10,3 naudingumo balo. Vis dėlto prancūzo skaičiai gali būti apgaulingi, nes nesisekant M.Jamesui, kairiarankis gali perimti žaidimo vadeles į savo rankas ir būti pagrindiniu taškų rinkėju Monako ekipoje. Taip pat puolime įspūdingai išnaudojamas D.Motiejūnas. Lietuvis per beveik 17 minučių aikštelėje renka po 8,1 taško (60,5 proc. dvit., 33,3 proc. trit., 70,9 proc. baud.), atkovoja po 3,4 kamuolio ir fiksuoja 9,3 naudingumo balų vidurkį. Kai lietuvis yra aikštelėje, Monako ekipa akivaizdžiai ieško baudos aikštelėje, žaidžia su juo du prieš du ir renkasi arba nusileidimo (roll – red.), arba pakilimo prie tritaškio linijos (pop – red.) situacijas, kur centras taip pat yra pavojingas. Gynyboje vieno žaidėjo išskirti nereikėtų, nes visi Monako krepšininkai turi ilgas galūnes, žaidžia po panašų laiką ir yra itin atletiški. Vis dėlto jeigu reikėtų išskirti kelis žaidėjus – tai būtų Alpha Diallo ir Donta Hallas.

NEPRALEISK
Daugiau

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: prezidentiniai debatai ar parodija?