„Per pirmąjį karantiną visi patyrėme šoką, buvo sunku. Per kūrybą ėmė lįsti viskas, ko buvo prisikaupę. Taip atsirado ir dainos „Nusiplauni rankas“ kontūrai, priedainis. Logiška, kad per antrą karantiną šią dainą įrašiau. Tai vyko ir lengvai, ir skausmingai, ir natūraliai, ir jautriai – kaip dabar visi ir jaučiamės.
Bet suvokiau, kad ją reikia išleisti būtent dabar. Jei ji atėjo – netaupyti, neskaičiuoti strategiškai, nelaukti pavasario. Šių dienų aplinkybėmis net kiek ironiškai skamba „nusiplauni rankas“, bet tai tikrai nėra daina apie dezinfekciją, labiau apie sielos higieną, – šypsodamasi kalba Jazzu. – Šiemet bus kitokios Kalėdos.
Dabar visi laukia, kada praeis šitas laikas ir grįšime į gyvenimą ar pradėsime naują. Mano daina – apie pabaigą: būtina paleisti, kas sena, kas nereikalinga. Skausmo nereikia vengti – jį reikia išgyventi. Neturime kito pasirinkimo, kaip tik atrasti save naujoje realybėje.“
Kūryba visada sėdi Justei ant peties, plevena ore, užvaldo mintis. Bet, svarsto Jazzu, kūrinių tematika šiuo metu – dar jautresnė nei anksčiau.
„Ko gero, atsirado daugiau vietos filosofinėms mintims, klausimams – „Kodėl dabar? Kodėl mums?“ Ne dėl to, kad turiu daugiau laisvo laiko (mano laiką suėda mintys, o kai dirbu, jų būna mažiau ir dėl to pati būnu laimingesnė). Tiesiog šiuo metu gyvenu tarsi pasijungusi su pasauliu, lyg jausčiau kiekvieną žmogų, – sako Jazzu. – Daina „Nusiplauni rankas“ yra iš tikrų patirčių ir prisiminimų.
Dabar mano širdis – rami: beprotiškai myliu Donatą, sekmadienį jam suėjo 40 metų. Mudu laimingi, švenčiame vienas kitą ir gyvenimą.
Bet ši daina – iš to, ką kitados teko išjausti. Aš noriu pasidalinti sava patirtimi su tais, kurie jaučiasi taip pat, arba jautėsi, ar dar pasijus. Nebereikia savęs labai žaloti. Yra dalykai, kuriuos privalai paleisti.“
Kitas dainininkės patarimas – užrašyti savo mintis. Būtent ranka rašomi jos dainos žodžiai panaudoti ir „Nusiplauni rankas“ teksto vizualizacijoje. „Nepamenu, kada pastarąjį kartą siunčiau atvirukus – graži idėja šventėms. Bet iki šiol visas savo dainas užrašau ranka, turiu kokias tris knygas tekstų prikaupusi. Vis dar ranka rašau ir savo dienoraštį. Ir šiemet visiems linkėčiau ranka pasirašyti metų rezoliucijas – tai labai svarbu. Tikiu, kad išsipildo“, – sako Jazzu.
Jos šventės šiais metais bus ramios. „Kūčias sutiksime sodyboje, eisime į mišką su šuniukais, užsisakysime valgyti iš mūsų restorano „Basi Basi“. Visiems noriu palinkėti nešvaistyti be reikalo pinigų, nepasiduoti masinei psichozei.
Dabar į kitus dalykus reikia atsigręžti. Šios šventės – apie buvimą su savimi, su pačiu artimiausiu. Apie naują lapą, kurį, tikiuosi, atversime visi kartu švarų ir šviesų. Nors ir sunku – išgyvensime.
Labai linkiu šitame chaose, kad ir kaip paradoksaliai skamba, surasti ramybę, išmokti būti su savimi ir nepamesti tikėjimo gražesniu rytojumi, juk mes ir esame tie, kurie tą rytojų kuria. Tai adekvatumo visiems, stiprybės ir vienybės“, – linki Jazzu.
