Jaunoji operos solistė Ieva Barbora Juozapaitytė ir dainininkė Eglė Juozapaitienė ilgą laiką brandino idėją publikai padovanoti naujai įprasmintą poetės tremtinės Dalios Teišerskytės ir kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus dainą „Likimo paukštė“.
„Tai buvo mūsų abiejų ilgai puoselėta svajonė ir noras sukurti kažką prasmingo drauge“, – teigė E. Juozapaitienė , Vilniaus kolegijos docentė, Scenos meno katedros vedėja.
Šį savaitgalį bus minimos didžiausio 1948 m. vykusio trėmimo „Vesna“ metinės: poetė
D. Teišerskytė yra ne kartą minėjusi, jog rašant „Likimo paukštės“ tekstą ją inspiravo būtent šie patirti išgyvenimai.
Muzikinis mamos ir dukters duetas, talentingo kompozitoriaus dėka, jautriai perteikusios poetės išgyvenimus, ne tik įstabiais balsais, bet ir jaudinančiu vaizdu, kūrinį pakylėjo naujajam gyvenimui. Jos, lyg du likimo paukštės sparnai, po ilgai kankinusių nelaimių, išsiskleidė visa savo jėga bei grožiu, kviesdamos eiti laimės keliu.
„Kartais likimas mums siunčia išbandymus, nevalingai primenančius kažkada matytus juodai-balto kino kadrus – lyg slogų sapną, iš kurio stengiamės kuo greičiau pabusti... Taip nutinka kuomet netikėtai aptemsta vaiskus dangus ir nerimo paukštė išskleidžia savo nelaimės sparnus.
Tačiau, ar tai būtų nekaltai išplėštų iš savo lizdo paukščių tremties, ar klastingų ligų, pakirtusių gležnus sparnus aukų kančios, gerosios vilties, budinčios per naktis dėka, galų gale baigiasi. Kaip ir meilės bei tikėjimo jėga visada nugali visas negandas ir niūrus sapnas išsisklaido brėkštančios saulės šviesoje“, – apie tai, kas sudėta poetės D. Teišerskytės ir kompozitoriaus J. Cechanovičiaus dainoje pasakojo dueto narės.
Eglė ir Ieva už kūrybinį bendradarbiavimą norėtų padėkoti garso režisieriui Kristijonui Noreikai, video operatoriui Žygimantui Kaminskui, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmams bei grožio meistrei Margaritai Rod.
