– Kaip tau kilo mintis parašyti dainą apie Lietuvos boksininką pasaulio čempioną E.Stanionį? Ar domiesi boksu? Ar tiesiog padarė įtaką, kad jis tapo čempionu? Kokia buvo šios dainos parašymo mintis?
– Aš seku boksą gana stipriai. Kadangi esu pusiau ukrainietis, mano mėgstamiausi yra Vasyl Anatoliyovych Lomachenko ir Oleksandr Usyk. Ir tada kažkaip stebėjau Eimanto kovą, ji buvo tikrai sunki, žiūrėjau, kaip jis laimėjo. Dainą pavyko sukurti gana lengvai. Visą dainą parašiau gal per valandą, visą „lyriką“. Buvo taip paprasta viską padaryti, nes buvo daug motyvacijos, kadangi lietuvis Amerikoje laimėjo pasaulio čempionatą. Tai yra didelis dalykas. Norėjosi kažkaip jį paremti. Norėjau jį palaikyti muzikine prasme, kažką, ką jis galėtų panaudoti, kai treniruojasi kitai kovai.
– Kokias svarbiausias idėjas išreiškia daina „Champ“? Ką nori ja pasakyti?
– Šita daina yra ne tik iš bokso pusės, ji gali motyvuoti bet kokį žmogų. Norėjau pasakyti, kad kiekvienas žmogus turi daugybę galimybių, kad viskas yra pasiekiama. Panaudoju tą jo motyvaciją. Mano repo karjera yra tokia, kad aš taip pat sunkiai dirbu ir daug bandau padaryti muzikoje. Bandau tapti vis geresniu ir geresniu. E.Stanionio istoriją pasakoju iš muzikinės pusės, naudodamas metaforas. Aš žiūriu į kitus reperius „kaip į maistą“ – vos ne įlipu į ringą ir kovoju del čempiono titulo muzikoje. Boksu pasinaudoju kaip metafora iš muzikos pusės. Tad „Champ“ dainoje priedainį aš repuoju. Atsikeliu ir jaučiuosi kaip čempionas. Kaip tas žmogus, kuris yra kaip čempionas. Daug kas to nesupras. Bet šiame gyvenime tu arba darai, arba miršti. Todėl gyvenime reikia pasirinkti tą pusę, ar bandysi kažką daryti, ar pasiduosi.
– Tai tau labai patinka judėti į priekį? O nieko nedarymas reiškia savotišką mirtį?
– Taip. Labai geras pavyzdys yra pagyvenę žmonės. Tada, kai jie pasiduoda ir guli lovoje, ir nieko nedaro. Pasikartosiu, kad žiūriu į tai ekstremaliai: arba tu darai, arba miršti. Arba stengiesi, arba ne. Ir tai gyvenime atsiliepia.
– Kodėl tu nuolat renkiesi repo stilių? Ar galima tave vadinti tik reperiu? Ar šis stilius priimtiniausias tavo sielai?
– Aš nuo aštuonerių metų atvažiavau į Londoną. Gal dvylikos metų pradėjau repuoti. Komercinis repas dažnai yra mano stilius, juk nuo repo ir pradėjau. Daina su dainininke, filmų prodiusere Viktorija Faith „I could be gone“, kuri skambėjo per „Power hit radio“, yra labiau komercinė, ne gryno repo stiliaus. Visąlaik įdedu kažkokias metaforas. Vis tiek bandau papasakoti kažkokią istoriją. Arba sujungti dainą su kitų žmonių jausmais. Taip kaip parašiau dainą „Midnight in London“, kurioje paminejau apie lietuvius. Būna žmonės kurie pasako ar pajuokauja, kad esi iš Rytų Europos, vadinasi, tu lenkas... Atsakant į jūsų klausimą, tas mano stilius yra repas. Kad ir komercinis, tačiau vis tiek jis turi savo istoriją. Viskas priklauso nuo dainos. Gal kada bus daugiau negu repas... Per pastarąsias dainas „Midnight in London“, „Afterpaty“ ir „Champ“ aš jau atrandu savo vietą ir stilių apskritai.
– Ką naujo sužinojai apie boksininką E.Stanionį, rašydamas dainą? Ar teko su juo pabendrauti? Ar jis žino apie šią dainą? Jeigu taip, kaip ją vertino?
– Iš pradžių iš tikrųjų su juo nebendravau, gavau įkvėpimą iš jo darbų. Tačiau parašiau ir įrašiau dainą per vieną savaitę. Nusiunčiau jam nuorodą, ir jam labai patiko. Parašė man „Ačiū“.
– Ar tavo daina „Champ“ susidomėjo radijo stotys? Ar jau dirbi su jomis, ar visas darbas dar laukia priešakyje?
– Bendradarbiaujame gana daug su „Power hit radio“. Jau porą mano dainų buvo paleidę. Taip pat ką tik per šią radijo stotį nuskambėjo ir mano daina „Champ“. Džiaugiuosi, kad susilaukiau gerų atsiliepimų.
– Gegužės 28 d. Londone koncertuosi su atlikėju Jovani. Kokios tavo dainos nusimato repertuare? Papasakok daugiau.
– Man buvo pasiūlyta gegužės 28 d. groti „Roka club“ Londone. Aš „atidarinėsiu“ Jovani, turėsiu apie 20 minučių. Aš apšildysiu publiką jo koncertui. Jis prasidės su daina „Champ“, dar porą žodžių publikai turėsiu. Tada eis „I don’t need you“, po to – „Afterparty“, „Midnight in London“. Tikrai bus ir senesnių dainų. „Midnight in London“ yra daina apie vidurnaktį Londone. Ją šaunu klausytis, važiuojant automobiliu per Londoną. Tai yra tokia kaip „chill“ daina, kuri pasako, ką reiškia būti Rytų europiečiu Londone. Ten yra pora eilučių, kurios pasako, kaip aš atvažiavau į Londoną. Esu lietuvis ir dainoje kalbu, kad niekas mano svajonių ir sapnų nesustabdys. Dainoje paminėjau, kad turiu lietuviško ir ukrainietiško kraujo.
– Turi ir ukrainietiško kraujo, Tomai?
– Taip, esu pusiau ukrainietis. Mama yra ukrainietė. Taigi dainoje „Midnight in London“ pasakau metafora, kad pasiekčiau daug, aš pasiruošęs karui. Kad ir kas bebūtų, ar per sniegą, ar per lietų, noriu pakeisti tą orą į gera – tai yra eilutė iš dainos teksto. O „Afterparty“ yra daina, kai eini nuo baro iki baro, tada atsirandi viešbutyje. Tai yra daina taip pat su istorija, per kurią išeidamas „out“ atsirandi vakarėlyje.
– Ką tau reiškia koncertuoti su Jovani? Ar jis tave pakvietė? Kaip prasidėjo jūsų bičiulystė su Jovani?
– Aš labai senais laikais atsiunčiau jam savo pirmą dainą „I Don‘t Need You“. Truputį pabendravom. Nesakyčiau, kad tai jau yra bičiulystė, nenoriu meluoti. Gal gavau iš jo kritikos ir pagyrimų iš jo pusės. Vasarį koncertavau su juo „Roka club“, ne jis mane pakvietė, bet pats klubas. Nežinojau, kaip publika sureaguos, nes ten reperių dažniausiai nebūna. Tada sudainavau keturias dainas, ir gerai pavyko. Todėl klubo organizatoriai pakvietė vėl koncertuoti.
– Praėjusį kartą žiniasklaidai pranešei, kad su Viktorija Faith sukūrėte dainą apie meilę „I Could Be Gone“. Kaip sekėsi tai dainai?
– Labai gerai sekėsi tai dainai. LRT ją grojo per „Eurovizijos“ atrankos reklamą. Grojo „Power hit radio“. Ta daina surinko labai gerų komentarų. Nuo to laiko aš labiau „susiimu“ su muzika. Gal mes dar su Viktorija Faith bendradarbiausim.
– Ar skaičiavai, kiek dainų jau esi išleidęs?
– Parašiau nemažai dainų. Esu išleidęs septyniolika.
– Esi išleidęs savo EP albumą „Londono lietuvis“. Gal ketini išleisti dar naują albumą?
Aš pradėjau dainas išleisti kas dvi savaites. Vietoje to, kad išleisčiau po albumą kartą ar dukart per metus, aš noriu suteikti klausytojui galimybę nuolatos išgirsti mano dainas. Toks ir planas. Kai ateis laikas albumui, aš jausiu, žinosiu, kad reikia darbo įdėti. Šiuo momentu yra geriausia palaikyti tą kontaktą su žmonėmis. Jeigu dažniau padarai „išleidimus“, žmonės galbūt daugiau suinteresuoti tavo kūryba.
– Ką tau reiškia koncertuoti Londone? Kiek vietos muzika užima tavo gyvenime?
– Labai daug vietos užima mano gyvenime. Dainą įrašyti užima labai daug laiko. Gal žmonėms taip atrodo, kad viskas trunka trumpai. Bet turi parašyti taip, kad tai patiktų žmonėms, kad viskas turėtų prasmę. Į tai įeina daug investicijų, laiko ir pinigų. Stengiesi, kad tave išgirstų kuo daugiau žmonių. Kuo daugiau žmonių mėgsta mano muziką, tuo daugiau motyvacijos yra ją gaminti.
– Tavo tikrasis vardas ir pavardė yra Tomas Dirsė. Kaip gimė slapyvardis T Capo?
– Capo yra kaip bosas itališkoje mafijoje. O gerbėjai – tarsi mano grupuotė. Tokia yra mano slapyvardžio prasmė.
