Šyptelėjau jam. Jis nuleido akis. „Artis truputį jaudinasi. Kitą savaitę jis veda“, – suskubo man paaiškinti šalia stovintis draugas. Kaip vėliau paaiškėjo – vardu Raivis.
Draugiški vaikinai noriai leidosi į kalbas ir papasakojo, kaip ir kodėl čia atsidūrė. Kalbėjomės angliškai, tačiau pats Artis galbūt dėl jaudulio, o galbūt dėl kalbos barjero daugiau šypsojosi, nei šnekėjo.
„Atvykome iš Rucavos, bet jūs turbūt negirdėjote tokios gyvenvietės. Ji netoli Liepojos – tą tai jau tikrai žinosite“, – juokėsi Raivis. Palangoje jie nebe pirmą kartą – Lietuvos kurortas yra netoli gimtojo jų miesto, čia gražu, daug žmonių, veiksmo.
Tačiau šįkart vaikinai atvyko ne pramogų ir nuotykių ieškoti, o romantiškai ir smagiai praleisti savaitgalio. Mat jau kitą savaitgalį 24 metų Artis ir metais už jį jaunesnė Santa planuoja atšokti savo vestuves. Todėl likus vos kelioms dienoms iki didžiosios šventės, Palangoje jie nori surengti linksmiausią iki šiol kada nors buvusį vakarėlį. Tačiau kodėl būtent čia?
Autobuso vairuotoju dirbantis vaikinas ir valstybės tarnautoja draugauja jau trejus metus, nors, kaip patys sako, vienas kitą pažįsta dar nuo mokyklos laikų. Šių metų vasario 14-ąją Santa savo mylimajam nusprendė padaryti staigmeną ir pakvietė jį vakarienės viename iš Palangos restoranų. Vėliau Artis pasiūlė Santai pasivaikščioti pajūriu. „Tuo metu lauke buvo prastas oras, Santa niekur nenorėjo eiti, tačiau šiaip ne taip Artis ją įkalbėjo. Galiausiai jis jai pasipiršo ir ji nedvejodama sutiko“, – draugų meilės istoriją prisiminė Raivis.
Likus savaitei iki vestuvių puotos, Santos draugės surengė jai šaunų mergvakarį. Nesugalvodamos geresnės vietos šiam vakarėliui jos pasirinko Palangą. „Žinojau, kad merginos eis tiltu, todėl surežisavau staigmeną. Pasakiau Arčiui, kad jis jos lauktų pasiruošęs ant tilto sutartu metu. Santa apie tai nieko nežinojo, todėl tai ją maloniai nustebino“, – sakė Raivis ir pridūrė, kad plakate parašytas Santin vardas - tiesiog mažybinė vardo Santa forma.
Juokais paklausiau Arčio, ar jis pats piešė plakatą. „Atvirai? – išraudęs paklausė jis manęs. – Padėjo viena mergina. Bet juk ne tai svarbiausia.“ Galbūt ir ne tai.
Drauge sulaukėme atvykstančios Santos. Reikėjo matyti jos švytinčias akis, kai priėjusi tilto galą ji pamatė mylimojo prisipažinimą. Kai kurie aplinkiniai paplojo laimingai porelei.
Laimės jiems. Ir meilės. O Palangos tiltas turbūt per amžių amžius bus viena romantiškiausių vietų šiltiems prisipažinimams ne tik lietuviams, bet, pasirodo, ir svečiams ir kaimyninių valstybių.
