Kaitrią ketvirtadienio popietę automobilių stovėjimo aikštelėje Prie Žaliųjų ežerų sustojusio vilniečio mašiną apspito pusės piršto didumo širšės. Jos zvimbė aplink langus, atrodė, vabzdžiai tik ir laukia, kol žmogus pravers duris – jos puls gelti visu būriu.
„Vaikai klykė, žmona žegnojosi, net ir aš, nors sovietų laikais tarnavęs Afganistane, kurį laiką bijojau išlipti iš automobilio“, – pasakojo širšių įbaugintas vilnietis.
Tačiau Gamtos tyrimų centro (GTC) ekologijos instituto docentas Eduardas Budrys tikino, kad širšės tikrovėje nėra tokios aršios, kaip rodomos fantastiniuose filmuose apie vabzdžius išsigimėlius.
„Širšės be niekur nieko žmogaus nepuola. Jos iš tiesų yra plėšrūnai ir dažnai sukiojasi aplink automobilių langus, bet tik todėl, kad ieško maisto, taikosi paskanauti ant langų ištiškusių vabzdžių liekanų. Bet jeigu atsidursite prie širšių, vapsvų lizdo, tada jau saugokitės“, – perspėjo E. Budrys.
Senos bitės - piktos
Gamtininkas sakė, kad liaudies tautosakoje gražiai apdainuotos bitės gali būti agresyvesnės, nei baugiai atrodančios didžiosios širšės (širšalai). Ypač piktos yra senos bitės – nuslinkus kūno plaukeliams, jos nebetinka nektarui, žiedadulkėms rinkti, tampa avilio sargybinėmis.
Senutės sargybinės gali skaudžiai sugelti dvikoji padarą, net ir esantį atokiai nuo avilio, ypač jei tas padaras trenkia bites erzinančiu prakaitu.
Jeigu kalbėsime apie širšes, jos turi savotišką kolektyvinį intelektą, sugeba prisitaikyti prie žmogaus. Susisukusios lizdą žmogaus būste, jos kažkaip atpažįsta savo šeimininką ir jo nepuola.
Entomologas E. Budrys prisiminė, kaip pas jo pažįstamą virš verandos, ventilaicijos angoje buvo lizdą susisukusios širšės, ir nė vieno namo gyventojo nesugėlė: praskrisdavo taikiai virš galvos, ir tiek.
„Širšių elgsena mažiau tyrinėta, nei bičių, bet pastebėta, kad jos pripranta prie žmogaus kaimynystės. Namuose lizdą susukusios širšės būna mažiau agresyvios, nei gyvenančios miške, dirvoje“, – pasakojo gamtininkas.
Ne vabzdžiai pikti, o žmonės lepūs
Ar tiesa, kad klimato kaita paveikė ir žmones geliančią, kandžiojančią plėviasparinių padermę?
„Iš dalies – taip, prieš 10 ar 15 metų nebuvo iš eilės daug karštų vasarų, kaip dabartiniais laikais. Širšės, bitės yra šaltakraujai padarai, todėl jie suaktyvėja atšilus orui. Vabzdžių būrys daugėja vasaros bėgant, todėl rugpjūtyje, rugsėjo pradžioje vapsvų daug, jos šiuo laiku būna agresyvesnės“, – aiškino entomologas E. Budrys.
Mokslininkas atmetė populiarų šių laikų mitą, kad dėl klimato atšilimo pakito lietuviški geliantieji ir kandantieji padarai, jie tapo nuodingesni, priviso iš Pietų kraštų atskridusių kraujasiurbių.
„Pasikeitė ne tiek vabzdžiai, kiek žmonės. Seniau kaimuose žmonės nuo vaikystės buvo kandžiojami, geliami, organizmas užsigrūdindavo. Dabar gyvename sterilioje aplinkoje, todėl silpsta imunitetas, mityba irgi keičiasi ne į gerą pusę. Tapome lepūs, neatsparūs, alergiški – tai kaina, kurią mokame už atotrūkį nuo gamtos“, – kalbėjo mokslininkas.
Uodo įgėlimas paluldė į ligoninę
Vis tik orų atšilimo sąlygomis susidūrimas su paprasčiausiais vidutinių platumų kraujasiurbiais gali turėti rimtų pasekmių.
Rokiškio gyventojai Elvyrai Zibolienei labai karštą, sausringą 2002 metų vasarą į blauzdą įkando uodas. Moteris instinktyviai pasikasė, išsimaudė nedideliame, pratekančio vandens negaivinančiame tvenkinyje.
Įkandimo vieta tino, virto pūlinga žaizda, nors ir tepė ją jodu. Kelis mėnesius moteris praleido ligoninėse, ilgą laiką plintančios žaizdos negalėjo sustabdyti ne tik Rokiškio, bet ir Kauno, Vilniaus medikai. Galų gale buvo ištirta, kad ligonė užsikrėtė Lietuvoje anksčiau neaptiktu tropiniu užkratu. Vaistų teko parsisiųsti net iš Vokietijos. Reikėjo persodinti net dalį blauzdos odos.
Nemalonios lauktuvės iš Balkanų
Iš Makedonijos lietuviai yra sulaukę dviejų nemalonių staigmenų. Vieno – pasaulio krepšinio čempionato ketvirtfinalyje. Kito sulaukėme anksčiau, prieš kelis metus, tik apie tai mažai kas žino.
Iš Makedonijos, per Lenkiją į mūsų šalį atplasnojo kaštoninė karšakandė – drugelis, kurio lervos naikina kaštonų lapus.
Į Lietuvą atkeliauja naujų vabzdžių iš Pietų ir Pietryčių Europos, bet entomologė Jolanta Rimšaitė teigė, kad pavojingų žmogui tarp jų nėra. Viena mūsų platumose prisitaikyti bandančių rūšių – vabalas maldininkas, atkeliaujantis iš pietinės Lenkijos dalies. Tai tokie juokingi, į žalius pagaliukus panašūs padarai, kurie ilgomis galūnėmis gaudo ir ėda už save mažesnius vabzdžius.
„Lietuvos gyventojai dar gali rytais drąsiai šokti iš lovos nebijodami, kad iš po jos išropos skorpionai“, – juokavo gamtininkė J. Rimšaitė.
Iš atėjūnų nemaloniausia yra europinė popiervapsvė – ji gelia skaudžiai, bet yra mažiau agresyvi, nei mūsų nacionalinės širšės.
Vabzdžių atakų aukos
Šių metų gegužę Rokiškio rajone dėl kraujasiurbių mašalų užpulti nugaišo per 10 raguočių, karvių ir jaučių.
2010 m. vasarą, bandydama išvaikyti prie namų susisukusį širšių lizdą, nuo sugėlimų sukelto anafilaksinio šoko mirė 58 metų Joniškio rajono gyventoja.
2008 m. rugsėjo pradžioje Kupiškio rajono miške širšės užpuolė ir mirtinai sugėlė grybus rinkusį 49 metų vyriškį.
