Nykstantis dvaras sukėlė liūdesį
Projekto tikslas – skatinti lietuvius atrasti naujus kelionių Lietuvoje maršrutus ir geriau pažinti dar mažai žinomas savo šalies vietas. Projekto metu buvo organizuojamos specialios išvykos į keturis Lietuvos regionus – Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją bei Suvalkiją.
„Kelionė buvo tikras iššūkis, juk keliavome po savo gimtą kraštą, kur viskas, atrodo, jau pažįstama ir matyta, tačiau tik dar kartą įsitikinome, jog visuomet galima atrasti begalę naujų dalykų. Vos išsiruošę į Plokščius, ėmėme dvejoti, ar rasime šią gyvenvietę. Visgi šį kartą labiau gelbėjo nuojauta, o ne žemėlapis. Keliaudami Suvalkijoje visuomet sekite Nemunu – jis neapgaus“, – apie kelionę Suvalkijoje pasakoja I. Bacevičienė.
Kelionę į Plokščius apsunkino ir apribotas eismas dėl miestelyje tekančio ir itin saugomo šaltinio. Tačiau prieš važiuojant į Ilguvą, keliautojams tai nesutrukdė pavaikštinėti po Plokščių parką – dar vieną jaukų gamtos kampelį Suvalkijoje.
„Į Ilguvą užklydome, ieškodami Sudargo. Išsivežėme liūdnus įspūdžius, kadangi miestelyje esama dailaus dvaro. Įamžinau ne vieną kadrą su griūvančio dvaro vaizdais. Deja, šiuo metu jis apleistas. Apmaudu, jog neprižiūrimi nyksta tokie kultūros paminklai“, – apie Lietuvos dvarų realybę kalba I. Bacevičienė.
Bacevičių šeimynai atvykus į Sudargą, niūrios Ilguvos nuotaikos išsisklaidė. „Tai nuostabus piliakalnių prieglobstis. Nors dažnai čia užsukame, norėdami aprodyti Sudargą svečiams, tačiau šį kartą aplankėme piliakalnius ore tvyrant rūkui – tikrai įspūdingas vaizdas“, − susižavėjimo neslepia moteris.
Didžiausią įspūdį Bacevičiams paliko Gelgaudiškio dvaro parkas. Jis sutvarkytas, pastatyti patogūs informaciniai ženklais, yra įrengta daugybė tiltelių. Parke veikia ir specialus teleskopas, kuris leidžia matyti kitoje Nemuno pusėje stūksančios Panemunės pilies kontūrus.
Kelionės maršrutas – idealus šeimoms
Atsigaivinę gaiviu šaltinio vandeniu, Bacevičiai pasuko į Lekėčių girininkiją, kuri labiausiai pradžiugino keliautojų vaikus.
„Girininkija mus pasveikino netikėtai. Vaikai tuoj pat rado sau veiklos – entuziastingai apžiūrinėjo gausybę gyvūnų iškamšų, kailių. Mus itin maloniai priėmusi moteris netruko surengti mini viktoriną, tad galėjome pasitikrinti savo gamtos mokslų žinias“, − tvirtina keliautoja. Viena paskutinių maršruto stotelių, Dygliai, dažnai lankomi Bacevičių šeimynos. Nors, pasak I . Bacevičienės, Dyglių dvare maža įdomybių, tačiau labai žavi jo atrestauruotos arklidės.
„Arklidėse nuolat vyksta šventės, menininkų plenerai, parodos, atkeliauja teatrai, ypač mėgstami Užupio teatro spektakliai. Čia tenka lankytis dažnai. Tai labai jauki aplinka, kur susirenka artimi ir įdomūs žmonės. Žavi ir dvaro šeimininkų sūnaus, skulptoriaus, rūpestis – nuolat gražinama miestelio aplinka“, – apie savo pamėgtą vietą kalba I. Bacevičienė.
Bacevičių išmėgintas maršrutas Suvalkijoje puikiai tinka šeimos kelionei. Nors ir nuvarginti begalės vaizdų bei įveiktų kilometrų, Bacevičiai vakare jau dalijosi dienos priminimais savo namuose, Šakiuose. Turtingas kelionės maršrutas įspūdį paliko tiek vaikams, tiek jų tėvams.
