Ar priimtumėte vaikų globos namų auklėtinį į darbą?

Prieš keletą metų užgriuvus ekonominiam sunkmečiui, darbo vasaromis dažniau pradėjo ieškoti vaikai. Krizė lyg ir atšlijo, bet padėtis šioje srityje liko nepasikeitusi. Poilsį prie jūros, stovyklas ar tiesiog buvimą namuose dėl pinigų stygiaus šeimose vaikai keičia darbu ir vasaras praleidžia plušėdami. Be to, daugelis nori turėti savų pinigų ir dirba nebūtinai dėl sunkios finansinės situacijos šeimoje.

Vieni vaikai vasarą leidžia prie kompiuterio ir ieško kiti pramogų, o kiti susiranda darbo.<br>V. Ščiavinskas
Vieni vaikai vasarą leidžia prie kompiuterio ir ieško kiti pramogų, o kiti susiranda darbo.<br>V. Ščiavinskas
Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Vilčinskienė

Jul 1, 2013, 5:25 PM, atnaujinta Mar 5, 2018, 1:05 AM

Nors šalies ekonomika jau atsigauna, tačiau ši tendencija išliko. O kaip vasaras leidžia vaikų globos namų auklėtiniai?

Trūksta pasitikėjimo savimi

Kaip tvirtino šalies globos įstaigų vadovai, įsidarbinti jiems vasarą yra sunkiau, nei šeimose augantiems paaugliams.

Visų pirma, jie neturi to, ką turi jų bendraamžiai namuose – tėvus, kurie darbus atžaloms kartais parūpina pasinaudodami savo asmeniniais ryšiais.

Tuo tarpu susirasti darbą vaikų globos namų auklėtiniui sunkiau dar ir todėl, kad jis auga ne šeimoje: ne vienas darbdavys mano, jog tai yra minusas. Be to, toli gražu ne visi čia gyvenantys vaikai turi pakankamai pasitikėjimo savimi ir drąsos atverti verslininkų duris.

Taip yra ir todėl, kad visuomenėje vis dar populiari nuomonė, kad šiose įstaigose augantys vaikai įpratę viską gauti už dyką, jie neturi nei noro, nei motyvacijos. Tuo tarpu patys įstaigų vadovai sako, kad pas juos, kaip ir šeimose, vaikų yra įvairių, todėl visiems lipdyti vieną „etiketę“ – mažų mažiausiai neteisinga.

Siūlė įdarbinti visus

Tačiau neigiamos nuomonės apie šiuos vaikus yra ne visi darbdaviai. Jonavos bendrovė „Baldai Jums“ yra viena iš retų įmonių, kurios jau ne pirmą vasarą atveria duris vaikų globos namų auklėtiniams.

Kaip lrytas.lt pasakojo įmonės vadovas Alfonsas Meškauskas, šiais metais į bendrovę buvo ketinta priimti tiek vaikų, kiek jų norėjo. Kitaip tariant, prioritetas buvo teikiamas būtent globos namų auklėtiniams. „Visų pirma įdarbinome vaikų globos namų auklėtinius, ir tik po to – savo darbuotojų vaikus. Manau, kad mes elgiamės teisingai, suteikdami galimybę užsidirbti tiems vaikams, kurie auga ne šeimose“, - sakė A. Meškauskas.

Vaikai įmonėje uždirba minimalų atlygį, kartais, priklausomai nuo atliekamo darbo, ir daugiau. Jokių nusiskundimų dėl vaikų globos namų auklėtinių darbo nėra.

„Ateina tie, kurie tikrai nori dirbti. Todėl jie ir dirba“, - sakė A. Meškauskas.

Paprastai į darbus priimami vaikai, kurie jau yra sulaukę „darbingo amžiaus“ – nuo 16 metų. Šiuo metu bendrovėje dirba trys vaikai iš globos namų.

Pasak Jonavos vaikų globos namų direktorės Emilijos Markucevičienės, daugiau darbingo amžiaus vaikų jų įstaigoje tiesiog nėra. „Mes esam tikrai laimingi, kad mūsų kaimynystėje yra ši įmonė ir kad jos vadovo požiūris yra toks, koks yra“, - džiaugsmo neslėpė E. Markucevičienė.

Tačiau tokios nuotaikos – ne visur. Kituose miestuose norint įsidarbinti, vaikams ir jų auklėtojams tenka gerokai pasukti galvą.

Kelmės Vijurkų vaikų globos namų vadovas Petras Tverijonas tvirtino, kad įsidarbinti vaikams labai sunku – nėra kur: „Mūsų vaikai nėra blogi, dalis jų norėtų dirbti, tačiau galimybių nėra. Vaikai bandė įsidarbinti, tačiau dėl amžiaus jų nepriėmė“.

Šioje globos įstaigoje vaikai gauna ir kišenpinigių – po 40 litų per mėnesį. Tačiau jei globotiniai prasižengia (rūko, vartoja alkoholį), kišenpinigiai gali būti mažinami.

Įsidarbino plovykloje

Ukmergės vaikų globos namų darbuotojai sakė darbo vasarai vaikams ieškoję ir patys. Teko bendrauti su darbo birža, rajono verslininkais. Tačiau įdarbinti vaikų globos namų auklėtinius dauguma įmonių atsisakė.

„Pavyko įsidarbinti trims vaikams. Jie dirba automobilių plovykloje. Iš viso vaikų, pagal amžių jau galinčių dirbti, pas mus yra apie dešimt.

Žinoma, yra ir tokių, kurie iš viso nenori dirbti. Kai kurie vaikai vasaras leidžia ne globos namuose, o pas globėjus“, - sakė Ukmergės vaikų globos namų vadovas Vygantas Kaselis.

Visi globotiniai nori turėti asmeninių pinigų, tačiau kai kurie darbo tiesiog purtosi – pinigų nori, tačiau dirbti - ne. Pinigai, kuriuos per vasarą užsidirba vaikai, lieka jiems. Vieni juos taupo, kiti įsigyja norimų daiktų.

Ukmergės vaikų globos namuose paaugliai per mėnesį gauna po 52 litus kišenpinigių.

Priima ūkininkai

Kėdainių vaikų globos namuose augantys vaikai per vasarą dažniausiai įsidarbina pas vietos ūkininkus, dirba šiltnamiuose.

Dažniausiai šie darbai nėra nuolatiniai, todėl vaikams mokama už kiekvieną dirbtą dieną. Per dieną jie užsidirba apie 30-35 litus.

Nors Kėdainiuose daug didelių įmonių, tačiau nė vienoje iš jų paaugliai darbo negavo.

„Tiek vaikai, tiek jų auklėtojos ėjo į visas šias įmones, ieškojo net pažįstamų. Tačiau visur buvo neigiamas atsakymas“, - lrytas.lt sakė Kėdainių vaikų globos namų vadovė Ilona Šventoraitienė.

Vaikų uždirbtus pinigus, pasak I. Šventoraitienės, globos namų administracija stengiasi kontroliuoti: kad šie jų neišleistų nei rūkalams, nei svaigalams.

Pasak I. Šventoraitienės, per vasarą dirba apie 70 proc. 16-18 metų paauglių.

Dirba globos namuose

Plungės vaikų globos namų vadovė Genovaitė Ūsienė sakė, kad jų vaikams įsidarbinti per vasarą nepavyko – nėra kur.

„Nėra darbo, bedarbių ir taip daug. Vaikai darbuojasi pačioje įstaigoje – tvarko teritoriją, aplinką. Žinoma, dalis vaikų labai norėtų dirbti apmokamą darbą“, - kalbėjo G. Ūsienė.

Plungėje vaikų namų auklėtiniai per mėnesį gauna po 30 litų kišenpinigių.

Kas nori – tas randa

Tai, kad globos namų auklėtiniams įsidarbinti sunku, tvirtino ir Kauno „Atžalyno“ vaikų globos namų vadovė Dalia Pajedienė. Tačiau pašnekovė taip pat pripažino, kad tie, kurie labai nori, darbus randa.

„Ieškom visi - ir mes, ir vaikai. Mūsų vaikų, kaip ir augančių šeimose, yra visokių – vieni dirbti nori, kiti ne. Manau, kad vaikai, kurie per vasarą dirba ir patys pajunta, kaip uždirbami pinigai, kitaip juos ir vertina“, - sakė D. Pajedienė.

Savo uždirbtų pinigų paaugliai nebešvaisto kur papuola, o labiau apgalvoja pirkinius.

„Tarkim, pernai viena mergaitė iš savo uždirbtų pinigų nusipirko gerą fotoaparatą. Manau, kad lygiai ta pati taisyklė galioja ir tradicinėse šeimose – vaikas, kuris pats užsidirba, kitaip suvokia pinigų vertę“, - pasakojo D. Pajedienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.