Kurortų trauka auga: užsieniečiai itin pamėgo Neringą

Praėjusią savaitę Lietuvą užgriuvo rekordinių karščių banga. Pajūrio kurortus tiesiog užtvindė poilsiautojų minios, rašo  „Lietuvos rytas”.

Šie metai Lietuvos poilsio verslui bus derlingesni nei praėjusieji.<br>V. Ščiavinsko nuotr.
Šie metai Lietuvos poilsio verslui bus derlingesni nei praėjusieji.<br>V. Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Valdas Bartasevičius

Aug 12, 2013, 7:48 AM, atnaujinta Mar 2, 2018, 12:28 AM

Daugiausia poilsiautojų į šalies kurortus pritraukiantis rugpjūtis dar tik įsibėgėja, bet pirmųjų vasaros mėnesių duomenys rodo, kad šie metai Lietuvos poilsio verslui bus derlingesni nei praėjusieji.

– Ar šių metų vasaros sezoną pildosi poilsio industrijos specialistų lūkesčiai? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo Lietuvos kurortų asociacijos vykdomosios direktorės Jurgitos Kazlauskienės.

– Dar anksti apibendrinti, nes rugpjūtis kurortams – svarbiausias mėnuo. Bet kai kurias išvadas jau galima daryti.

Nors labai didelių skirtumų, palyginti su praėjusiais metais, nepastebėta, turistų srautas pamažu didėja, o labiausiai – Neringoje. Šiame kurorte iki rugpjūčio pradžios apsilankė 26 proc. daugiau poilsiautojų.

Dabar Neringoje ir Palangoje labai sunku apsistoti, nes beveik neliko laisvų nakvynės vietų.

Neringą seniai pamėgę vokiečiai, taip pat prancūzai. Bet šiemet ėmė lankytis ir svečių grupės iš JAV bei Australijos, o ligi šiol iš šių šalių atvykdavo tik pavieniai turistai.

Matyt, tam įtakos turėjo Lietuvos poilsio paslaugų reklama, dalyvavimas tarptautinėse turizmo parodose.

– Kokių valstybių poilsiautojų Lietuvos kurortuose daugiausia?

– Į pajūrį daugiausia atvyksta rusų, ypač daug – iš Maskvos bei Kaliningrado. Ir jų srautas auga.

O poilsiautojų iš Lenkijos pastaruoju metu mažėja. Gal jiems dabar ne tokios palankios kainos mūsų kurortuose. Beje, mažėja lenkų turistų ir kituose Lietuvos miestuose.

Į Druskininkus tradiciškai atvyksta nemažai lenkų, nors ir čia daugiausia rusų, baltarusių.

Vis daugiau rusų poilsiauja ir Birštone. Šiemet čia smarkiai padaugėjo svečių ir todėl, kad atidaryta 350 vietų „Eglės” sanatorija. Tik 3 tūkst. gyventojų turinčiam kurortui tai labai svarbu.

– Tačiau ar Birštonas neatitrauks dalies poilsiautojų iš panašias paslaugas siūlančių Druskininkų?

– Pakaks poilsiautojų ir vienam, ir kitam kurortui, nes nauja poilsio pasiūla skatina vis daugiau žmonių atvykti į mūsų šalį.

Tradicinė Lietuvos kurortų kryptis – sanatorinis sveikatos stiprinimas. Tai labiausiai ir traukia užsieniečius, pirmiausia rusus, į Druskininkus ir Birštoną, kur jie mėgsta mineralinio vandens ir purvo procedūras.

Daug užsieniečių į šiuos kurortus atvyksta trims savaitėmis ir užsisako tiek laiko trunkantį gydymo kursą.

Pajūrio kurortai orientuoti į vasaros poilsį, nemaža dalis jų svečių atvyksta tik savaitgaliui. Šiems turistams reikia daugiau aktyvių pramogų. O jų dabar siūlo ne tik pajūrio kurortai, bet ir kurortinių teritorijų paslaugas plėtojantys Anykščių, Ignalinos, Trakų ir Zarasų rajonai. Ten poilsiauti galima palyginti visai pigiai.

Poilsio, pramogų industrija Lietuvoje plečiasi, tvarkomi kurortai, parkai, dviračių trasos. Mūsų šalis apie ketvirtadalį infrastruktūros ir verslo plėtrai skirtos ES paramos nukreipė į kurortus.

Daug padaryta, bet nemažai projektų dar reikia baigti, yra naujų planų, todėl tikimės, kad ir per 2014–2020 metų ES finansinį laikotarpį kurortams teks ne tik ne mažiau, bet net ir kiek daugiau pinigų.

– Kaip užsieniečiai atsiliepia apie Lietuvos kurortų paslaugų kokybę?

– Ko jie tikisi Lietuvoje, tai ir gauna. Girdime daugybę atsiliepimų, kad pas mus tikrai geras paslaugų kokybės ir kainos santykis, esame konkurencingi, palyginti su kitomis regiono šalimis, nekalbant jau apie Vakarų Europą, kur viskas kainuoja daug brangiau.

– Ar Rytų krypties poilsiautojai nesiskundžia, kad vykstant į Lietuvą tenka gaišti daug laiko dėl vizų?

– Rusams vizos jau nekelia problemų. Kai buvo atidaryti vizų centrai, labai sumažėjo nusiskundimų, kad sunku jas gauti.

– Bet juk nuogąstauta, kad šie centrai tik kenks turizmui iš Rusijos, nes esą jų paslaugos gali pabranginti vizas.

– Taip neatsitiko. Priešingai, turistai iš Rusijos ėmė rečiau skųstis, kad vargo norėdami gauti vizą.Ko gero, didesnė kliūtis plėtoti turizmą iš Rytų – skrydžių maršrutų į Lietuvą stoka.

Rusams dar ne taip sunku atskristi, tačiau norėtume pritraukti daugiau turistų ir iš Kazachstano, Azerbaidžano, kur gyvena nemažai pasiturinčių žmonių.

Reklamavomės šiose rinkose, ten nestinga norinčių atvykti pas mus, bet koją kiša tai, kad nėra tiesioginių skrydžių. Todėl uzbekai renkasi Čekiją, nes iš Almatos galima nuskristi tiesiai į Karlovi Varus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.