Kokį galvosūkį lenkų vertėjams Lietuvoje uždavė kiškio kopūstai?

Velykų savaitgalį per Lietuvą dviračiais keliavę labdaros žygio „Baltijos žiedas“ (The Baltic loop) dalyviai - vertėjai iš Lenkijos mūsų šalies miškuose pirmą kartą paragavo lietuvių kolegų pasiūlytų kiškio kopūstų. Lenkams padarė stiprų įspūdį ne tik tai, kad šie augalai valgomi, bet ir tai, kad šių gamtos skanėstų pavadinimas susijęs su ilgiausiu lietuvišku žodžiu. Net ir būdami kalbininkai, lenkai ilgai mokėsi tarti šį žodį.

Daugiau nuotraukų (1)

Asta Rusakevičienė, Jurgita Kielienė

Apr 22, 2014, 5:09 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 12:35 PM

Kaip portalas lrytas.lt jau rašė, balandžio 20–22 dienomis per Lietuvą važiavo labdaros žygio „Baltijos žiedas“ (The Baltic loop) dviratininkai, kurių tikslas – surinkti lėšų tarptautinei organizacijai „Vertėjai be sienų“. Per 12 dienų dviratininkai ketina apvažiuoti aplink Baltijos jūrą – pradėję nuo Lenkijos, kirsti Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją ir vėl grįžti į Lenkiją. Iš viso bus įveikta apie 2300 kilometrų, iš kurių apie 400 kilometrai – Lietuvoje.

Važiavo pasikiškiakopūsteliaudami

Kelionę dviratininkai pradėjo Lenkijoje ir pirmą dieną, numynę net 170 kilometrų kirto Lietuvos-Lenkijos sieną. Šeštadienio vakarą jie pasiekė Alytų ir čia nakvojo.  Kitą dieną Rūdiškėse juos pasitiko vienas iš lietuvių komandos narių Dainius. Skirtinguose etapuose prie lenkų prisijungė trys dviratininkai iš Lietuvos.

Važiuodami per miškus lenkai pirmą kartą gavo paragauti kiškio kopūstų, kas jiems paliko didelį įspūdį, ypač kai sužinojo, kad tai susiję su ilgiausiu lietuvišku žodžiu – nebeprisikiškiakopūsteliaudavome. Lenkų vertėjai ilgai mokėsi jį tarti ir vis juokėsi susiimdami už pilvų.

Atmynus į Trakus dviratininkų dar nebuvo įveikęs nuovargis, tad jiems netrūko humoro jausmo - apžiūrėję pilį ir užsukę pavalgyti kibinų su aviena, jie juokavo, kad valgo arklieną.

Sekmadienį vakare pasiekus Vilnių vertėjus maloniai nustebino, kad Lietuvos sostinėje daug dviratininkų ir kad vilniečiai domėjosi labdaros akcija. Jie klausinėjo ir apie horizontalųjį dviratį, kuriuo važiavo vienas iš organizatorių. Pakeliui sutiktas jaunimas šaukė:  „Ir aš tokio norėčiau."

Didžiausią įspūdį kol kas lenkams palieka Lietuvos kalvos ir kalneliai. Prieš atvykdami čia jie manė, kad Lietuva bus plokščia ir į kalniukus minti neteks. Jiems tai buvo didelis siurprizas. Kitą dieną minant nuo Vilniaus iki Anykščių ir šiek tiek už Anykščių iki nakvynės vietos Viešintose, suskaičiavus visus tos dienos kalniukus, paaiškėjo, kad įveikta 850 metrų aukščio. Na, tai kas gi sako, kad Lietuvoje nėra kalnų?

Važiuojant nuo Molėtų iki Anykščių vingiuotu ir kalvotu keliu automobiliai įveikdami kalniukus kone pakyla nuo žemės. Dviratininkams irgi atrodė, kad įsibėgėję nuo vieno kalniuko beveik užšokdavo ant kito. Smagumėlis.

Dviračius iškeitė į egzotiškas transporto priemones

Anykščiuose keliautojai dviračius iškeitė į egzotiškas transporto priemones. Pirmiausia pakilo ant Kalitos kalno ir išbandė rogučių trasą. Nors Lenkijoje yra mažiausiai trys vasaros rogučių trasos, Anykščiuose, pasak lenkų dviratininkų, trasa pati greičiausia.

Nuo rogučių Siauruko muziejuje vertėjai persėdo ant triračių bėginių dviračių bei rankinės drezinos. Nelengva važiuoti rankine drezina, o štai triratis bėginis dviratis buvo labiau įprasta transporto priemonė. Kai muziejaus direktorius Antanas Verbickas  įdomiai papasakojo apie Siauruką - Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį, svečiai liko sužavėti ir gailėjosi, kad tiek nedaug lenkų atvažiuoja pamatyti Anykščių. Būdami vertimų biuro atstovais ir žinodami vertimų vertę ir prasmę, jie išreiškė idėją – reikia išversti daugiau informacijos į lenkų kalbą - ir masė turistų iš Lenkijos garantuota.

Po apsilankymo Anykščiuose dviratininkai-vertėjai baiminosi, kad visa likusi kelionė aplink Baltijos jūrą bus nuobodi lyginant su atkarpa nuo Vilniaus iki Anykščių.

Balandžio 22-ąją, kovodami su lietumi ir priešpriešiniu vėju, dviratininkai tuėjo įveikti apie 170 kilometrų iki Rygos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.