Žemaičiai šiandien išdidžiai prisimena savo laisvės istoriją. 1422 m. Jogaila su Vytautu paskelbė dar vieną karą po Žalgirio mūšio nusilpusiam Teutonų ordinui, o po jų surengto žygio į Prūsiją buvo sudaryta Melno sutartis, kuria ordinas atsisakė bet kokių teisių į Žemaitiją.
Prancūzijoje ir prancūzų gausiai gyvenamose šalyse švenčiama Bastilijos diena. Taip paminimos 1789 m. įvykusio Bastilijos tvirtovės-kalėjimo Paryžiuje šturmo, o tuo pačiu ir Prancūzijos revoliucijos pradžios, metinės. Šaly diena minima, kaip modernios prancūzų nacijos, kuri pati valdo savo šalį, gimtadienis. Ir nesvarbu, kad tą dieną Bastilijoje buvo tik devyni kaliniai – svarbu, kad tai pagimdė pirmąją Prancūzijos Respubliką.
Švedijoje – oficiali vėliavos diena. Švedijos princesės Viktorijos gimimo dienos proga (1977 m.) visoje šalyje keliamos vėliavos.
Irakiečiai mini Respublikos dieną. 1958 m. Hašemitų monarchija nuvertė tautos kariuomenė, vadovaujama Abdulo Karimo Kassemo, kuris ir tapo naujuoju šalies vadovu.
1798 m. JAV įsigaliojo įstatymas, pagal kurį melagingų bei žeminančių pranešimų apie Jungtinių Valstijų valdžią kūrimas, rašymas bei spausdinimas tapo federaliniu nusikaltimu. Lyg ir jokia proga švęsti, tačiau puiki proga pamąstyti, kad demokratija galinga tampa, tik kai turi dantis, gintis nuo jos niekintojų.
1957 m. Ravyja Ateyja užėmė savo vietą Nacionalinėje Egipto Asamblėjoje ir tapo pirmąja arabų pasaulio moterimi-parlamentare. Maža progelė Lietuvai, tačiau milžiniškas žingsnis milžiniškos pasaulio dalies moterims.
Na, o aršiausi vasaros medžiotojai šiandien su kai kuriais amerikiečiais gali švęsti nudizmo dieną. Tiesa, reikia tam tikros drąsos, kad nebijotum dorovingųjų medžiotojų ir tam tikro apdairumo, kad nepradėtum tos dienos švęsti vidury miesto (tuomet tikrai baigsi vidury belangės). Kitą vertus, ar yra geresnis būdas pajusti, kad atostogauji, negu tris dienas negalėti prisėsti ant raudonai nudegusios sėdynės?
