Šeštadienis – pagrindinė Žagarės vyšnių festivalio diena, tad nedidelis pasienio miestelis klega nuo pat ryto. Žirgų konkūrai, atrakcionai, varžytuvės ir kitos staigmenos neleidžia nuobodžiauti į festivalį atvykusiems svečiams iš visos Lietuvos.
Pagrindiniai festivalio akcentai niekada nesikeičia – vyšnios ir kaliausės. Tad ir šįkart festivalyje buvo verdama vyšnių uogienė. Jos virimo paslaptis festivalio lankytojams atskleidė kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson.
Uogienė buvo verdama iš Žagarėje surinktų vyšnių. Socialinės akcijos metu savanoriai nurinko vyšnių perteklių iš vietinių gyventojų sodų.
Dalis išvirtos uogienės buvo atiduodama vyšnių savininkams, dalis sunkiai besiverčiančioms šeimoms, o likusios uogienės buvo galima įsigyti festivalio turgelyje.
Šeštadienį buvo galima ne tik išmokti virti vyšnių uogienę, bet ir sudalyvauti vyšnių kauliukų valymo varžybose.
Festivalio simboliu tapusios kaliausės taip pat „dalyvavo“ varžytuvėse: buvo renkamos VIP kaliausės, vyko lopų siuvimo varžybos ir buvo surengta kaliausių diskoteka.
Vakare visi festivalio svečiai kviečiami į koncertą. Jiems koncertuos „Pasienio zona“, Aurelija Čižauskaitė, „Pilnatys“, „Electronic I“, „Biplan“, projektas „Vyšnių festivaliui 10“, „Brainstorm“, Česlovas Gabalis ir „Pelenai“.
Pasibaigus koncertui naktinėtojus linksmins ir prie didžėjaus pulto stos Jonas Nainys-Jovani.
Žagarės vyšnių festivalis – tai vienas iš nedaugelio tokio masto lietuviškų festivalių, kurio visi renginiai nemokami.
Žagarės vyšnių festivaliu siekiama plėtoti Šiaurės Lietuvos, buvusios žemgalių teritorijos kultūrą, kurti išskirtinį, patrauklų Žagarės, kaip turizmo, kaip vieno seniausių Lietuvos miestų įvaizdį.
Prie pat sienos su Latvija esanti Žagarė yra vienas seniausių Lietuvos miestų, ji garsėja šiame krašte augančiomis vyšniomis, žirgais, unikaliu kraštovaizdžiu ir Žagarės vyšnių festivaliu.
