„Iki šiol manau: Kaunas – Lietuvos širdis. Čia yra dalykų, kurių niekur kitur nerasi: senasis funikulierius arba įspūdingi iš centro į Žaliakalnį vedantys Kauko laiptai. Šis miestas savitas. Norint pažinti jo dvasią reikia pasivaikščioti išskirtinės architektūros Senamiesčiu – čia tikrai gyva anų laikų dvasia. Paskui pasukti Laisvės alėjos link, kur žavi naujoji, modernioji architektūra,“ - sako Valdas Adamkus, kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas.
„Kačerginė man mieliausia vieta, kurios nesugadino nė sovietmečio invazijos – ne be vilų, o mūrų statybos, – nė pirmieji atkurtos nepriklausomybės dešimtmečiai su keliomis naujųjų turtuolių tvirtovėmis.“ - sako Vytautas Landsbergis, profesorius, Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Kauno kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti!
PAMATYK IR APLANKYK
Ąžuolynas
Dabar miesto viduryje Žaliakalnyje išlikęs 84,42 ha Ąžuolyno parkas – tik likutis augusių galiūnų. Vis dėlto – tai didžiausias miesto teritorijoje ąžuolynas ne tik Lietuvoje, bet, manoma, ir visoje Europoje.
1930 metais parkas pavadintas Vytauto vardu, o 1935-aisiais pastačius dabartinius Kūno kultūros akademijos rūmus, Sporto halę ir įrengus aikštyną atskirtas nuo pagrindinės Ąžuolyno dalies. Laipteliais iš Vytauto parko galima nusileisti tiesiai į Kauno„širdį“ – Laisvės alėją.
Ąžuolyno slėniai
Pietiniame Ąžuolyno pakraštyje esanti dauba vadinama Dainų slėniu. Čia vyksta tradicinės dainų ir šokių šventės, įvairiausi renginiai. Pietrytiniu Ąžuolyno pakraščiu tekančio Girstupio upelio slėnis vadinamas Adomo Mickevičiaus vardu.
Miesto centrinėje dalyje, arčiau Nemuno dešiniojo kranto, yra 1,5 km ilgio sala, vadinama Nemuno, arba Karmelitų. Ji buvo žymima net seniausiuose žemėlapiuose.
Šiek tiek aukščiau Nemuno salos, kur Neris susilieja su Nemunu ir likusį kelią iki Baltijos keliauja kartu, įkurtas Santakos parkas. Parkas nedidelis – apie 13 ha ploto. Santakoje apie senus laikus dūmoja Kauno pilis, stovi Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia su bernardinų vienuolyno ansambliu. Prie pat Nemuno kitoje parko pusėje įrengtas 1 tūkst. vietų amfiteatras su kilnojamąja scena, kur vyksta įvairios miesto šventės.
Marių paviršiaus plotas 63,5 km2, ilgis – 93 kilometrai. Vidutinis marių gylis 9–12, o giliausioje vietoje – 22 metrai. Tai didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys, sukurtas 1959 metais užtvenkus Nemuną. Tai ir vienas tinkamiausių vandens telkinių buriuoti ir plaukioti motorinėmis valtimis.
Girionių parkas
Ant Kauno marių kranto 1961 metais įkurtas Girionių parkas yra pats didžiausias Lietuvoje angliškasis parkas – jo plotas 104,45 hektaro.
Dubravos dvyniai
Tai Dubravos girioje (apie 4 km į šiaurę nuo Piliuonos) augantys pušis ir ąžuolas. Abu medžiai taip suaugę, lyg būtų iš vieno kelmo. Aukščiau kamienai išsiskiria. Pušies aukštis 31,5 m, ąžuolo – 28 m, abiejų medžių apimtis 3,6 metro.
Žalgiriada
apie 35 km nuo Kauno
Žalgirio pergalės parkas. Pastatyta daug skulptūrinių stogastulpių, koplytstulpių, simbolizuojančių Lietuvos karvedžius, pasodinta daugiau nei 1 tūkst. medelių, skirtų svarbiausiems Lietuvos įvykiams ir asmenybėms atminti.
apie 10 km į pietus nuo Kauno
1908 metais Garliavoje atidarytas pirmasis Lietuvos provincijoje kino teatras.
Karmėlava
14 km į šiaurės rytus nuo Kauno
Nuo 1988 m. liepos 1 dienos Karmėlavoje veikia Kauno oro uostas. 1991-aisiais uostui suteiktas tarptautinio oro uosto statusas. Šiuo metu tai antras pagal dydį keleivinis oro uostas Lietuvoje.
19 km į vakarus nuo Kauno
Miestelio vardas siejamas su žodžiu „kultuvė“. Mat nuo seno moterys Nemune triukšmingai velėdavo skalbinius.
10 km į šiaurės vakarus nuo Kauno
Tai viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių, XIV amžiuje – kovų su kryžiuočiais vieta. Iš visų Kauno rajone išlikusių 19 dvaro sodybų Raudondvario yra vertingiausia ir gražiausia. Tai renesanso ir neogotikos bruožų turintis ansamblis.
25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno
1450 metais Vilkija minima kaip bene pirmoji Lietuvos muitinė prie Nemuno.
Zapyškis
17 km į vakarus nuo Kauno
Gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta XVI amžiaus pabaigoje, dažnai vadinama Lietuvos bažnyčių motina. Tai nedidelė 11,6 m ilgio ir 10,2 m pločio vienanavė, bebokštė bažnytėlė. Nuo XX amžiaus pradžios kulto reikalams ji nenaudojama. Dėl itin geros akustikos joje rengiami Pažaislio muzikos festivalio kameriniai koncertai, teatro, muzikos ir kino festivaliai, kasmet minima Vytauto Didžiojo karūnavimo šventė.
Kačerginė
16 km į vakarus nuo Kauno
Kačerginė, įsikūrusi gražiame gamtos prieglobstyje, Kauno rajone bene labiausiai garsėja savo kultūros tradicijomis ir renginiais. Nuo seno poilsiautojus ji traukė ne tik vaizdingomis Nemuno pakrantėmis, bet ir literatūrinėmis vietovėmis.
Paštuva
6 km į šiaurės vakarus nuo Kulautuvos
Atvykus keturioms karmelitėms iš užsienio 1994 metais Paštuvoje buvo atkurtas Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolynas. Jame dabar gyvena šešios vienuolės iš užsienio ir šešios iš Lietuvos.
Babtynas
apie 2 km į pietvakarius nuo Babtų
1999 metais dvarą įsigijo Mindaugas Šventoraitis. Ilgą laiką buvę apleisti rūmai virsta unikalia menininkų kūrybine rezidencija. Čia vyksta ir Pažaislio muzikos festivalio renginiai. Svirne sukaupta per 80 motociklų kolekcija, kluone įrengta koncertų salė su scena, rūmuose – miegamieji kambariai, pokylių salė, virtuvė. Sutvarkyta didelė kiemo teritorija.
Kauno pilis Papilio g. 17
1930 metais buvo pradėti pilies archeologiniai tyrimai bei konservavimo darbai. Vėliau pilies bokšte įrengta Kauno istorijos muziejaus ekspozicija. Devintojo dešimtmečio pabaigoje dėl vis blogėjančios bokšto būklės ekspozicija grąžinta į Karo muziejų. Nuo 2009 metų pilis atstatinėjama pagal architekto Kęstučio Mikšio projektą.
Vytauto Didžiojo, arba Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, bažnyčia Aleksoto g. 3
Prie pat Nemuno stovinti Vytauto Didžiojo bažnyčia yra viena seniausių Kaune. Unikalaus kryžminio plano, savito eksterjero ir interjero gotikos paminklas. Pagrindinė interjero puošmena – presbiterijos ir pietinės koplyčios žvaigždiniai skliautai. Navų langus puošia dailininko Stasio Ušinsko vitražai, yra Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas „Nukryžiuotasis“, Petro Kalpoko paveikslų, Juozo Zikaro sukurtas Vaižganto bareljefas.
Seniausia vandens lygio matuoklė
Ji 1877 metais pritvirtinta prie Vytauto Didžiojo bažnyčios sienos nuo Nemuno pusės. 1946 metais ja išmatuotas aukščiausias vandens lygis Nemune – 2,9 m virš bažnyčios grindų.
Perkūno namas Aleksoto g. 6
Kauno gotikos perlas, vienas tobuliausių ir originaliausių gotikinių statinių Lietuvoje. Grakštaus fasado, sudėtingų formų pastato ypač raiškus trikampis reljefiškas frontonas. Jis puoštas vertikaliomis reljefinėmis juostomis, susikertančiomis grakščiomis kreivėmis, pilonais, įvairių rūšių nišomis, erkeriu, frontoną užbaigia pumpurais papuoštos smailės.
Šv. Gertrūdos bažnyčia Laisvės al. 101A
Pasislėpusi nuo gatvės praeivių žvilgsnių kiemuose glaudžiasi nuostabaus grožio gotikinė Šv. Gertrūdos bažnyčia. Statyta ji XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje. Pati didžiausia sakralinė vertybė joje – kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, anksčiau buvęs Viešpaties Jėzaus koplyčioje ir nuo seno garsėjęs tikinčiųjų patiriamomis malonėmis.
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir bernardinų vienuolynas Papilės g. 7, 9
Istorikų vertinimu, bažnyčia – bene vertingiausias išlikęs senasis pastatas Kaune, unikalių fasado formų gotikinis paminklas. Interjere išliko nemažai vertingų renesanso ir gotikos elementų.
2008 metais atidaryta bažnyčia tapo stipriu Kauno visuomenės traukos centru. Ją atrado menininkai, pradėję čia rengti parodas, koncertus, čia vyksta ir Pažaislio festivalio renginiai.
Rotušės aikštė
Senamiesčio centre – raiški ir jauki Rotušės aikštė. Aikštės pagrindinė dominantė – dažnai „Baltąja gulbe“ vadinama Rotušė. Jos išorėje dera vėlyvasis barokas ir ankstyvasis klasicizmas, yra ir gotikos elementų. Pagrindiniame fasade į dangų stiebiasi baltas, išlakus, 6 tarpsnių, net 53 metrų aukščio bokštas. Rotušė pradėta statyti 1542-aisiais.
Dabar Rotušėje ne tik skamba vestuvinis maršas, bet ir priimami garbingi laikinosios sostinės svečiai, pasirašomos sutartys, vyksta oficialūs renginiai.
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika Vilniaus g. 1
Svarbiausia Kauno arkivyskupijos ir didžiausia Lietuvos bažnyčia. Ji yra 83 m ilgio, 34 m pločio, 30 m aukščio. Pradėta statyti XV a., baigta XVII amžiuje.
Monumentali, santūraus fasado, gotikinė, bazilikinio plano Arkikatedra po rekonstrukcijų įgavo renesanso ir baroko bruožų. Įvairių epochų architektūros ir dailės palikimas joje sudaro darnią meninę visumą. Yra 9 altoriai, kai kurie jų itin puošnūs, zakristija dengta krištoliniais skliautais – vienais plačiausių Europoje. Koplyčios interjeras – vienas gražiausių Lietuvoje neogotikos kūrinių. Gausu dailės paminklų: paveikslų, bareljefų, baldų, liturginių indų ir drabužių. Piligrimai gali suklupti maldai prie garsių, labai senų Sopulingosios Dievo Motinos (XVI a. pab.–XVII a. pr.) ir Maloningosios Dievo Motinos (XVII a.) atvaizdų.
Kauno arkikatedros bazilikos vargonai yra didžiausi Lietuvoje – 3 manualų ir pedalų, 62 registrų. Sumontuoti jie 1882 metais.
Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios ir kamaldulių vienuolyno ansamblis T. Masiulio g. 31
Šis XVII a. antroje pusėje–XVIII a. pradžioje sukurtas ansamblis yra žymiausias baroko ansamblis Lietuvoje. Bažnyčios, supamos Kauno marių pusiasalio miškų, kupolas ir bokštai matomi iš toli – nuo Kauno marių ir Nemuno šlaitų.
Ansamblį sudaro bažnyčia su 4 koplyčiomis, prie jos prišlieti vienuolyno korpusai, svečių namai, vienuolių nameliai, varpinė, Didieji ir Šventieji vartai. Savo dydžiu ir raiškia architektūra, vidaus sienų juosvo ir rausvo marmuro apdaila išsiskiria dvibokštė bažnyčia su šešiakampe sale ir kupolu. Itin meniški bažnyčios prieangis, presbiterija, zakristija, kapitulos salės, koridorių reljefai, salės skulptūros, freskos. Tikinčiųjų ypač gerbiamas Marijos Gražiosios Meilės Motinos su Kūdikiu paveikslas.
Vilniaus gatvė
Pati gražiausia Senamiesčio gatvė jungia senąjį ir naująjį miestą. Dabar ji atiduota pėstiesiems. Eidamas gali grožėtis XVI a. pastatais, unikaliomis telefono būdelėmis. Šioje gatvėje (Vilniaus g. 33) erdviame aptvertame sklype įsikūrusi ir Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra. Laisvės alėja
Tai centrinė miesto gatvė, dėl politinių skersvėjų daug kartų keitusi savo pavadinimą. Joje įsikūrė daug miesto įstaigų, čia daug žalumos, istorinių statinių, dailės paminklų.
Miesto sode – Muzikinio teatro pastatas (Laisvės alėja 91), kuriame muzikiniai spektakliai skamba nuo 1940 metų.
Laisvės alėjos ir Sapiegos gatvių sandūroje – Vytauto Didžiojo paminklas.
Karo muziejaus sodelyje dega Amžinoji ugnis, mediniai kryžiai mena žuvusius už Lietuvos nepriklausomybę. Nuo balandžio mėnesio iš sodelyje esančio Kauno kariliono pasklinda varpų muzika.
Kauno modernizmas
XX a. pirmos pusės architektūra yra Kauno vizitinė kortelė. To laikotarpio Lietuvos architektai ėjo koja kojon su Europos modernistais. Pirmasis lietuviškojo modernizmo pastatas – Centrinis paštas (Laisvės alėja 102). Žymiausias modernistinis pastatas – Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai (K. Donelaičio g. 64).
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Žemaičių g. 31
Žaliakalnio funikulieriumi iš miesto centro galima pakilti prie Kristaus Prisikėlimo bažnyčios. 2004-aisiais pašventinta bažnyčia suspindo visu savo grožiu. Monumentalios lakoniškos išorės, su ryškia europietiško avangardizmo įtaka – tai vienas modernizmo pastatų Kaune. Ant stogo įrengtoje egzotiškoje koplyčioje galima ištarti amžinos meilės priesaiką ar pakrikštyti savo atžalą. Nuo bažnyčios stogo apžvalgos aikštelės žvilgsniu aprėpiama visa Kauno panorama.
Kauno zoologijos sodas Radvilėnų pl. 21
Vienintelis Lietuvoje valstybinis Kauno zoologijos sodas įsikūręs prie Ąžuolyno. Jame gyvena 17 rūšių vabzdžiai, 58 rūšių žuvys, 4 rūšių varliagyviai, 35 rūšių ropliai, 73 rūšių paukščiai ir 85 rūšių žinduoliai – iš viso 272 rūšys, 2 tūkst. 877 gyvūnai. Šis skaičius nuolat keičiasi.
Botanikos sodas Ž. E. Žilibero g. 6
Miesto pietinėje dalyje Fredoje veikia 1923 metais įkurtas Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas. Dabar sode auga 8 tūkst. 653 augalų rūšys, veislės ir formos, veikia botanikos muziejus, biblioteka, herbariumas, oranžerijos, šiltnamiai.
Muziejai
Maironio lietuvių literatūros muziejus (Rotušės aikštė 13) įkurtas 1936 metais XVIII a. vėlyvojo baroko S. Siručio rūmuose. Didžiausia – Maironio kolekcija, taip pat sukauptos Juozo Tumo-Vaižganto, Vinco Krėvės, Balio Sruogos, Ievos Simonaitytės ir kitų rašytojų, „Sakalo“ leidyklos, senosios spaudos, senųjų knygų kolekcijos.
Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55) – didžiausias valstybinis Lietuvos muziejus. Fonduose sukaupta apie 355 tūkst. kūrinių. Eksponuojama M. K. Čiurlionio ir kitų lietuvių bei užsienio dailininkų kūriniai, lietuvių etnografijos ir archeologijos rinkiniai.
Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus „Velniukai“ (V. Putvinskio g. 64). Dailininkas Žmuidzinavičius per 60 metų sukaupė bene gausiausią Lietuvoje velnių kolekciją.
Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) eksponuojama lietuvių dailė, Kauno miestui dovanota Algimanto Miškinio kolekcija, yra Jurgio Mačiūno „Fluxus“ kabinetas.
Keramikos muziejus (Rotušės aikštė 15) atidarytas 1978 metais renesansiniuose Kauno rotušės rūsiuose. Eksponuojama senoji Kauno (XV–XIX a.) ir šiuolaikinė Lietuvos keramika.
Mykolo Žilinsko dailės galerija (Nepriklausomybės aikštė 12)- eksponuojami Mykolo Žilinsko surinkti ir padovanoti Europos taikomosios dailės kūriniai, XVI–XIX a. italų, flamandų, vokiečių tapyba, XIX a. antros pusės–XX a. Vakarų Europos dailė, Baltijos šalių tapyba ir skulptūra.
Tado Ivanausko zoologijos muziejus (Laisvės alėja 106) – vienas seniausių muziejų Lietuvoje.
IX forto muziejus- čia 1959 metais atidarytame muziejuje sukaupta virš 65 tūkst. eksponatų, daugiausia iš sovietinės ir nacių okupacijų laikotarpio.
Babtų kraštotyros muziejus (Nevėžio g. 3, Babtai).
Vytauto Didžiojo karo muziejaus filialas – pogrindžio spaustuvė „ab“ (Salių kaimas, Domeikavos seniūnija).
Rezistencijos muziejus J.Lukšos gimnazijoje (S.Lozoraičio g. 13, Garliava).
Garliavos mokyklos ir krašto muziejus Jonučių vidurinėje mokykloje (Vasario 16-osios g. 8, Garliava).
Juozo Naujalio memorialinis muziejus (Instituto g. 22, Raudondvaris).
A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus (Kauno mažoji g. 2, Vilkija).
Vilkijos žemės ūkio mokyklos kraštotyros muziejus (Čekiškės g. 128, Vilkija).
Etnografijos muziejus Lietuvos žemės ūkio universitete (Universiteto g. 10, Akademija).
Karmėlavos Balio Buračo vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus ir Balio Buračo memorialinė ekspozicija (Vilniaus g. 67, Karmėlava).
DALYVAUK
Bike Show
Birželio pradžioje vyksta motociklų ir senų modelių automobilių paradas „Bike Show“.
Dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“
Nuo 2001 metų pirmąjį liepos savaitgalį renginys vyksta Kulautuvoje. Miestą valdo operetė
Kauno pilies prieigose liepos pradžioje vyksta kasmetinis renginys „Operetė Kauno pilyje“. Kaskart besikeičianti, ieškanti naujų formų ir bruožų šventė pirmą kartą surengta 2002 metų liepą.
Festivalis populiarina dar prieškario Lietuvoje Kaune užgimusią operą ir operetę, supažindina žiūrovus su klasikinės muzikos žanrais. Kiekvienais metais festivalio renginius aplanko per 50 tūkst. žiūrovų. Festivalio organizatoriai sudarydami programą laikosi tradicijos – vieną koncertinį vakarą skirti festivalio „svečiui“, juo jau buvo opera, baletas, miuziklas, kino muzika, neapolietiška daina, sarsuela, lietuvių muzika.
Jis vyksta visus tris vasaros mėnesius. Pirmąją vasaros dieną festivalio pradžią paskelbia didysis vienuolyno bažnyčios varpas. Pažaislio vienuolyne, senamiesčio kiemeliuose, bažnyčiose, prie Kauno pilies, Pociūnų aerodrome, IX forte, rotušėje iki rudens skamba muzika, vesdama klausytojus Europos Tarybos inicijuotų „Baroko“, „Vienuolynų“, „Hanzos“ programų keliais.
IŠBANDYK
Alkoholinių gėrimų gamybos bendrovės „Stumbras“ (K. Būgos g. 7) muziejus
Visi, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, gali pasivaikščioti po gamyklą, pažiūrėti, kaip gaminami ir pilstomi bendrovės gėrimai. Taip pat susipažinti su šimtamete gamyklos istorija, etikečių ir taros kolekcija, apsilankyti tarpukario metais dirbusio gamyklos bendraturčio Mykolo Velykio kabinete su autentiškais to meto baldais.
Pagal išankstinę registraciją siūlomos keturių rūšių ekskursijos: be gėrimų degustacijos, su keturių, aštuonių arba dešimties gėrimų degustacija.
Jojimas – Kauno žirgynas (Marvelės g. 199).
Apžvalginiai skrydžiai – Kauno aeroklubo (Veiverių g. 132) mažaisiais lėktuvais ir Kauno oreivių klubo „Antis“ (Jotvingių g. 8–45) bei piloto Napolio Vitonio (Savanorių pr. 220) oro balionais.
Teniso kortai –„Ąžuolyno“ sporto klubas (Sporto g. 3) ir „ecoTennis“ (Draugystės g. 10).
Vilkijoje prie Nemuno įkurta vandens turizmo ir poilsio paslaugų zona. Gegužės–spalio mėnesiais veikia nuo XX amžiaus pradžios išlikęs vienintelis Lietuvoje upių keltas per Nemuną. Šalia kilnojamosios prieplaukos yra valtinė. Čia siūloma išbandyti jėgas vieną ar dvi dienas trunkančiose baidarių išvykose Nemunu ir Dubysa, apžvalgines keliones valtimis po Vilkijos apylinkes.
Netoli Kačerginės, 16 km nuo Kauno, Gaižėnėlių kaime, įrengta žiedinių lenktynių trasa „Nemuno žiedas“. Tai vienintelė Europoje lenktynių trasa, kurioje yra ne tik automobilių ir motociklų, bet ir kartingų, drago, automobilių kroso, motokroso, kalnų lenktynių ir sprinto, slalomo, žiemos ir vasaros treko trasos. Čia visus metus rengiamos įvairios varžybos, čempionatai, ekstremalaus vairavimo užsiėmimai.
Pajodinėti žirgais galima jojimo sporto klube „Eskadronas“ Pagynės kaime (Babtų seniūnija), Arlaviškių žirgyne ( Taurakiemio seniūnija), Kūlokų žirgyne Žiegždrių kaime (Samylų seniūnija), klube „Žirgo žingsniai“ Pociūnų kaime (Vandžiogalos seniūnija).
Didžiosios Lapės
Didžiosiose Lapėse (Lapių seniūnija) 2000-aisiais įrengtas pirmasis Lietuvoje golfo aikštynas. Veikia golfo klubas „Elnias“, organizuojamos komercinės dėmėtųjų elnių medžioklės.
Devynis laukus turintį aikštyną planuojama išplėsti – įrengti dar devynis. Čia smagiai laiką leidžia ne tik patyrę, bet ir pradedantys šio žaidimo entuziastai. Nuolat organizuojami įvairūs renginiai bei turnyrai.
Pagonijos parkas
Pravažiavus Zapyškį ir palei Nemuną pavažiavus apie 5,5 kilometro pasitinka Pagonijos uola (25 km nuo Kauno) – vienintelė Baltijos šalyse laipioti lauke skirta 13,5 m aukščio uola. Lietuvoje tai nauja, bet sparčiai populiarėjanti pramoga. Į uolą įlipti galima 12 skirtingo sudėtingumo lipimo takų. 10 metrų aukštyje medžiuose įrengta ekstremalaus virvinio laipiojimo trasa „Pagonijos voratinklis“. Įveikus kliūtis laukia įspūdingas atpildas – laisvas skrydis 130 metrų ilgio lynu. Čia dar yra lauko teniso, mini golfo aikštelės, galima pašaudyti iš arbaleto ir lanko, pažaisti dažasvydį.
Kauno funikulierius
Tai seniausia transporto priemonė Lietuvoje. Europoje šiuo metu veikia apie 80 žmones keliančių funikulierių. Kaune esantys priskiriami prie seniausių.
Į kalną kylančiais nameliais galima pasiekti Žaliakalnio ir Aleksoto viršūnes. Aleksoto funikulierius jungia miesto senąją dalį su Aleksoto šlaitais, nuo kurių atsiveria graži miesto panorama. Čia yra ir apžvalgos aikštelė.
PARAGAUK
Karmėlavos cepelinai-milžinai
Jų virėjai sako, kad Lietuvoje didesnių niekas neverda.
Elniena
Valgykite lapių golfo aikštyne ir paskanaukite ypatingo gėrimo – elnio ragų užpilo.
