Negaliu tiksliai pasakyti, kada pirmą kartą išvydau Justą, nes mes ilgai mokomės toje pačioje mokykloje. Man 15, jam 17 metų. Bet jį pastebėjau jau seniai, mokyklos koridoriuje dažnai susitinka mūsų žvilgsniai ir tada man niekas daugiau nerūpi. Žinojau, kad jis pirmas manęs niekada neužkalbins. Taip pat žinojau, kad to nepadarysiu ir aš. Man atrodė nekaip, kai mergina pati lenda prie vaikino, tad apsiribojau tik žvilgsniais, kurie man tuo metu reiškė labai daug.
Vieną saulėtą birželio rytą su draugėmis nusprendėme važiuoti į Palangą (jau kai mes ką nors nusprendžiame, tai visada ir padarome). Taigi išvykome naktį su vyresnės draugės mašina, įsikūrėme ir dienas leidome pajūryje, o vakarais eidavome į miestą ar į klubą. Tačiau vieną vakarą nusprendžiau pasilikti namelyje, nes buvau ganėtinai pavargusi, o draugės išėjo į klubą.
Juokingiausia tai, kad jos užrakino duris ir išsinešė raktą, bet dėl to aš labai nesijaudinau - turėjau namie kelis kokteilius ir užkandos. Taigi įsijungiau televizorių ir spoksojau meksikiečių meilės istorijas. Jau buvau beveik užmigusi, kai išgirdau lauke kažką garsiai juokiantis ir rėkaujant. Kadangi esu labai smalsi ir, laimei, gyvenome pirmame aukšte, atsidariau langą ir šokau tiesiai į lauką.
Tyliai nusėlinau už namo kampo ir pamačiau būrį simpatiškų, kažkur matytų vaikinų, todėl bijojau, kad jie manęs nepamatytų, nes atrodžiau tuomet nekaip: visa susivėlusi, nepasidažiusi, su nuspausta pagalvės žyme ant veido... Taigi vėl šokau pro langą, tik šįkart į vidų. Atsidusau, įjungiau šviesą, ir... Negalėjau patikėti savo akimis! Justas sėdėjo ant mano sofos, valgė spragėsius ir žiūrėjo į mane savo tirpdančiu žvilgsniu. Man net oda pašiurpo.
Nežinojau, nei ką sakyti, nei ką daryti, tačiau ilgai laukti ir nereikėjo. Jis atkišo man spragėsių ir pašaipiai paklausė: „Nori?“ Aš pasakiau kažką panašaus į: „O panašu, kad norėčiau?“ Mane užplūdo tas jausmas, kai šneki ir jauti, kad nusišneki... Tad pradėjau garsiai juoktis, atsisėdau šalia jo ir taip visą naktį „žiūrėjome“ televizorių (iš tiesų tai kalbėjomės, juokėmės, žaidėme tiesa-drąsa...)
Tai buvo pati geriausia naktis mano gyvenime! Kitą dieną susitikę, jau vaikščiojome susikibę už rankyčių. Iš tiesų, tai tik mūsų meilės pradžia, bet Justas pakeitė mano požiūrį į gyvenimą. Todėl pradžioje ir rašiau, jog BUVAU iš tų, kurioms svarbiausia išvaizda. Iš tiesų Justas reto grožio vaikinas, bet niekada nepagalvojau, kad jis toks gražus vidumi. Jis mane išmokė, kad reikia džiaugtis gyvenimu, nesvarbu kaip tu atrodai, svarbiausia, kaip jautiesi!
