„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Kaišiadorių kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti!
Prie marių
Rajono reljefas labai įvairus: lygumas ir slėnius keičia plynaukštės, pakilumos, stačiašlaitės kalvos. Paviršius šiek tiek lygesnis tik miškais apaugusiose vietovėse. Didžiausios aukštumos banguoja greta Gedanonių kalno – iškiliausio Dzūkų aukštumos taško, esančio ties Kaišiadorių, Trakų ir Prienų rajonų riba. Čia yra iki 251 m aukščio iškilusių kalvų. Žemiausia rajono vieta – 44 metrai – tai Kauno marių vandens lygis.
PAMATYK IR APLANKYK
Kaukinės ežeras
Rajoną tarsi užtvaros riboja didžiausios Lietuvos upės: vakarinį pakraštį – Nemunas, šiaurės rytinį – Neris. Joms savo vandenis skuba atiduoti Strėva, Lapainia, Žiežmara, Lomena, Laukysta. Esama 38 įvairaus dydžio ežerų. Didžiausi – Ilgio (plotas 155,1 ha), Kalvių (108 ha), Žaslių (101 ha), Gilūšio (61,8 ha) ir Švenčiaus (52,9), giliausi (iki 20 m gylio) – Gabio, Kalvių ir Žaslių ežerai.
Pušys
Prie Kauno marių Rumšiškių miške žaliuoja storiausia Lietuvos pušis galingomis lyg ąžuolo šakomis. Jos kamieno apimtis 4 m, aukštis 32 metrai. Pušis patyrė daug negandų. Jos kamienas ne kartą juto gaisrų karštį – tai liudija anglies pėdsakai žievėje. Netoli Žaslių (9 km į rytus nuo Kaišiadorių) auga Borų miško pušis, kurios kamieno apimtis 3 metrai. Medis gana žemas – apie 23 m aukščio, bet jo laja labai ištaiginga, plokščia.
Dešimtkamienė liepa
Antakalnio kaimo (9 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių) apylinkėse auga Dešimtkamienė liepa. Daugiau nei prieš 70 metų šios liepos pagrindinis kamienas buvo nupjautas, tačiau jis išleido 10 kamienų – liepaičių. Ploniausios liepaitės kamieno skersmuo tik 18 cm, o storiausios – net 53. Bendra visų kamienų apimtis būtų 11,78 metro.
Šiandien vienas ryškiausių Kaišiadorių architektūrinių akcentų – 1883 metais pastatytas vandens bokštas. Mieste išliko Römerių giminei priklausiusio dvaro gyvenamasis namas, mūrinis tvartas ir svirnas, dalis parko ir tvenkinys.
Iš geležinkelio stoties į lagerius išvežtiems Kaišiadorių rajono gyventojams atminti 1996 metais pastatytas architekto Stasio Petrausko sukurtas paminklas. Kaišiadorių kapinėse yra koplyčia lietuvių partizanams, čia palaidota keliolika partizanų, iškalta 358 žuvusiųjų pavardės.
Vyskupijos centras
1908 metais Kaišiadoryse pradėta statyti mūrinė neogotikinė bažnyčia, kuriai visai netikėtai buvo lemta tapti katedra: 1926 metais Kaišiadorys tapo naujos vyskupijos centru.
Vienas stilingiausių miesto pastatų – istoristinio stiliaus Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai (Kęstučio g. 44) – baigti statyti 1935 metais (architektas Vaclovas Michnevičius).
Guronys 3 km į pietus nuo Žaslių
Kaimo parko pietinėje pusėje 2007 metais duris atvėrė rekolekcijų namai, kuriuos, kaip ir visą Rožinio slėpinių kelio kompleksą, administruoja Eucharistinio Jėzaus seserys vienuolės. Čia taip pat įrengta kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinė bei rožinių ekspozicija, eksponuojami sakralinio meno kūriniai.
Šviesos slėpinių parkas (plotas apie 10 ha)
Vykstantys į Guronis traukiniu turi išlipti Žaslių stotelėje ir eiti apie 2 km pėsčiomis Kauno kryptimi iki geležinkelio pervažos; Sakralinis rožinio slėpinių kelias nuo jos nutolęs apie 800 metrų.
Važiuojantys automobiliu autostrada Vilnius–Kaunas prie Elektrėnų suka Jonavos kryptimi. Koplyčioje Mišios švenčiamos kiekvieną trečiadienį 19 val. Piligrimų grupėms, atvykusioms su kunigu, Mišias galima švęsti pageidaujamu laiku.
Paparčiai 9 km į šiaurės rytus nuo Žaslių
2003 metais įsteigtas Paparčių archeologinis kultūros draustinis. Jo teritorijoje išliko ir itin retas Lietuvoje kaimo kapinių kolumbariumas.
1994 metais kaime įsikūrė Betliejaus ir Dangun Paimtosios Mergelės seserų ir Aušrinės Marijos vienuolynas.
Žiežmariai 6 km į pietus nuo Kaišiadorių
Šiuo metu yra išlikę klasicistinio stiliaus vieno aukšto, tinkuoto mūro gyvenamasis pastatas su keturių kolonų portiku, vienas ūkinis pastatas ir parkas.
Žiežmariuose stovi medinė XIX a. viduryje statyta sinagoga.
Žasliai 9 km į rytus nuo Kaišiadorių
Net keli piliakalniai ir alkakalniai Žaslių apylinkėse liudija, kad šiose vietose tankiai gyventa pagonybės laikais.
Darsūniškis 10 km į pietvakarius nuo Kruonio
Prie Nemuno įsikūręs Darsūniškis minimas jau nuo 1372 metų. Prie įvažiavimo į miestelį stovi vartai, pirmą kartą pastatyti 1818 metais ir pavadinti Šv. Agotos vardu.. Vėliau vartai pastatyti ir ant kitų dviejų iš miestelio vedančių kelių, pavadinti Šv. Jurgio ir Šv. Kazimiero vardais. Rumšiškės 30 km nuo Kauno, apie 20 km į vakarus nuo Kaišiadorių
Kadangi senasis Rumšiškių miestelis liko Kauno marių dugne, 1956 metais pradėjus kurtis naujai gyvenvietei rąstas po rąsto buvo perkelta tik senoji XVIII a. Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.
Liaudies buities muziejus
Tai didžiausias muziejus Lietuvoje. Jis užima 175 ha plotą, o ekspozicijos ilgis – 6 kilometrai, yra 180 nekilnojamų etnografinių objektų ir daugiau nei 80 tūkst. kilnojamų eksponatų. Muziejuje po atviru dangumi pristatoma XVIII a. pabaigos–XX a. pradžios etnografinė Lietuva. Atskiras sektorius skirtas Lietuvos gyventojų tremties ir kančių atminimui – atkurta jurta, trėmimo vagonas, paminklai.
DALYVAUK
Valstybės dieną liepos 6-ąją Žaslių seniūnijos Eiriogalos kaimo žmonės renkasi į šventę prie koplyčios, Dovainonių, Pravieniškių, Rumšiškių gyventojai – ant Lašinių piliakalnio ir Vytauto Žiūko sodyboje, kur vyksta folklore koncertai ir vakaronės. Ant rajono piliakalnių Valstybės dieną kūrenami laužai, dalyvaujama Lietuvos piliakalnių sąšaukoje.
Pjovėjai ir rišėjos, Onos ir Onutės, tradicinių švenčių mylėtojai liepos 26-ąją kviečiami švęsti Oninių ir rugiapjūtės pabaigtuvių „Liaudies buities muziejuje“. Lankytojai šventėje ragauja šviežios duonos, gali ir patys jos išsikepti, susimušti sviesto. O po rugiapjūtės darbų, kai pabaigtuvių vainikai nupinti, visi pakviečiami į šokius. Rugpjūčio 15 dieną muziejuje švenčiama Žolinė, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje Rumšiškėse vyksta atlaidai.
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros titulo liturginės iškilmės vyksta rugpjūčio 6 dieną.
Gaivinama atlaidų švenčių tradicija: Darsūniškyje, Žasliuose, Palomenėje, Gegužinėje, Žiežmariuose, Kaišiadoryse po atlaidų vyksta šventės, vakaronės, amatų mugės, kraštiečių susitikimai.
Kaišiadorių kultūros centras organizuoja meno kolektyvų šventes: „Grok, armonika“, „Su daina per gyvenimą eikim“, „Skambėk, daina“, „Subatvakaris“, „Pynimėlis“.
