Atėjus rudeniui tarsi iš gausybės rago pasipylė siūlymai lankyti įvairias mokyklas, kursus, seminarus.
Žmonės raginami tobulinti įvairių užsienio kalbų, informacinių technologijų, komunikacijos įgūdžius, semtis teisinių žinių, krimsti darbo organizavimo, buhalterinės apskaitos pradmenis, mokytis kulinarijos, siuvimo, mezgimo, piešimo, mėginti įminti grožio paslaptis, puoselėti kūną bei sielą.
Žinomi kauniečiai neslepia, jog jiems negana to, ką įgijo mokykloje ar universitete. Siekdami vis naujų žinių jie plečia akiratį, neleidžia sau pasenti ir atveria naujų galimybių vartus.
Atskleidžia žmonių ribotumą
Kauno nacionalinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas tvirtino, jog įvairūs kursai ir mokymai mums atmerkia akis parodydami, kokie esame riboti.
„Tie, kurie galvoja, kad viską žino ir yra tobuli, nes baigė vieną ar net kelis universitetus, labai klysta. Kiekvieni papildomi mokymai atskleidžia daugybę mūsų žinių spragų, leidžia sužinoti vis naujų dalykų, turtina mus kaip asmenybes“, – kalbėjo pašnekovas.
E.Stancikas šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete studijuoja doktorantūrą, tačiau jį dažnai galima sutikti užsienio kalbų mokyklose, vokalo pamokose ir net sveikatos seminaruose, kur vyras mokosi, kaip išsaugoti taisyklingą laikyseną bei sveiką stuburą.
Vadovaudamas teatrui E.Stancikas baigė ne vienus vadovų kursus, tarp jų ir civilinės darbo saugos.
„Šių mokymų nauda labai didelė ne tik man kaip vadovui, bet ir kaip žmogui. Kol jų nelankiau, daugelis dalykų atrodė paprasti ir savaime aiškūs. Tačiau kursai parodė, kad toli gražu daug ko nežinojau, ypač kaip elgtis kritiškose situacijose“, – sakė E.Stancikas.
Teisę iškeitė į floristiką
Floristo Antano Mažono istorija – pavyzdys, kaip pomėgis aukštyn kojomis apverčia visą gyvenimą.
A.Mažonas vaikystėje svajojo tapti teisininku, todėl baigęs vidurinę mokyklą neabejodamas pasirinko teisės studijas Mykolo Romerio universitete. Šiam mokslui vyras skyrė labai daug dėmesio. Jis net papildomai lankė šalia universiteto sudarytą tarptautinės teisės grupę.
„Po universiteto dirbau juristu vienoje iš ministerijų, paskui teisines paslaugas teikiau vienai įstaigai. Daugelį metų net neabejojau, jog sieksiu teisininko karjeros, tačiau per vienas atostogas atsirado galimybė padirbėti su teta floristikos studijoje. Šis darbas man buvo nesvetimas, nes dar mokykloje su pussesere esame kūrę floristines kompozicijas, puošę įvairias erdves, todėl jo mielai ėmiausi“, – pasakojo A.Mažonas.
Vyrui taip patiko suktis tarp gėlių, kad į puokščių kūrimo paslaptis panoro nerti giliau. Ilgai nedelsęs jis užsirašė į floristikos dienos kursus. Po jų A.Mažonas važinėjo į įvairiuose Lietuvos miestuose rengiamus savaitgalio floristikos kursus.
Galiausiai atsisakęs teisininko ateities vyras paniro į rimtus 3 metų floristikos mokslus, kuriuose patirtimi dalijosi vienas garsiausių pasaulio floristikos meistrų – šveicaras Peteris Hessas. Baigęs mokslus A.Mažonas kartu su bendraminčiais atidarė floristikos studiją.
Daugiausia dėmesio – kalboms
Skulptorius ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojas Robertas Antinis ligi šiol negali pamiršti dienos, kai mokydamasis vienoje Rygos vidurinių mokyklų susižavėjo pantomima ir su bendraklasiais nutarė tapti garsios Latvijos pantomimos grupės nariais.
„Svajojome, kad po pamokų lankysime pantomimą, o užaugę tapsime garsiais aktoriais. Tačiau jau po pirmojo pasirodymo paaiškėjo, jog neturime vaidybos sugebėjimų, todėl lankyti užsiėmimų negalėsime. Po tokios nesėkmės daugiau nenorėjau jokio būrelio“, – juokdamasis pasakojo kaunietis.
Suaugęs R.Antinis daug dėmesio skyrė kalboms. Jis papildomai yra mokęsis anglų, vokiečių, prancūzų kalbų. Žiūrėdamas televizorių pramoko lenkiškai. Prieš vykdamas į Pietų Ameriką skulptorius pasiryžo išmokti dar ir portugalų kalbą, tačiau įgijo tik jos pagrindus, kurie labai pravertė svečiose šalyse.
„Įvairių užsienio kalbų žinių reikėjo ir ligi šiol reikia vykstant į menininkų plenerus. Kuo daugiau kalbų moki, tuo laisviau bendrauji“, – tikino skulptorius.
R.Antinis priklauso ir vienam „Rotary“ klubui, kuriame kiekvieną savaitę vyksta skirtingos paskaitos, susitikimai su įvairiais žmonėmis. Tai, kauniečio teigimu, plečia akiratį, neleidžia užsisklęsti vien profesinėje srityje.
Įgyti naujų įgūdžių niekada nevėlu
Ąžuolo Raškevičiaus, Kauno naujamiesčio darbo rinkos mokymo centro direktoriaus komentaras:
„Tobulėti, mokytis ir net keisti profesiją ar pradėti kurti nuosavą verslą nevėlu sulaukus bet kokio amžiaus.
Mūsų mokinių amžius – nuo aštuoniolikmečių iki įpusėjusių septintąją dešimtį. Vienus žmones persikvalifikuoti ar mokytis siunčia Darbo birža, kiti ateina patys, dažniausiai neturintys specialybės arba pagal įgytą negalintys surasti darbo.
Yra ir tokių žmonių, kurie mokosi siekdami įgyti papildomą profesiją.
Šiuo metu viena populiariausių specialybių – C ir E, CE kategorijų vairuotojai, galintys vairuoti sunkiasvorį transportą. Ne mažiau paklausios kirpėjų ir kitų grožio sričių specialistų profesijos.“
