Viena aktyviausių džiazo skleidėjų Lietuvoje – Klaipėdos pilies džiazo asociacijos prezidentė Inga Grubliauskienė.
-Kokiomis mintimis ir jausmu laukiate šios Džiazo dienos?
-Džiazas nuo pat savo atsiradimo pradžios XIX a. buvo prisikėlimo, išsilaisvinimo, psipriešinimo vergijai muzika, Tad ir aš laukiu balandžio 30 dienos, kaip pavasario, sielos pakylėjimo šventės.
-Kaip Džiazo diena atrodys Klaipėdoje?
-Džiazas skatina improvizuoti ne tik muzikoje, bet ir gyvenime. Kilo mintis apjungti 10 muzikos klubų, susitarėme, kad Tarptautinę džiazo dieną juose skambėtų džiazo muzika. Padarėme Klaipėdos džiazo žemėlapį, atspaudėme ir išdalinome žmonėms. Džiugu,kad džiazas skatina vienytis ir budins Klaipėdą.
Svarbiausia naujiena, kad po dešimtmečio tylos pavyko vienam vakarui susiburti legendiniam džiazo kolektyvui „Doudi Jazz Band“. Muzikiniame teatre skambės tradicinis džiazas, o kartu šoks ir muzikinio teatro šokėjai.
Vis kalbinau Muzikos asociaciją įsteigti nominaciją džiazo muzikos kategorijoje, bet vis nepavykdavo. Tad šiais metais kilo mintis įsteigti Klaipėdos džiazo festivalio apdovanojimą Džiazo žvaigždė. Kas ja taps? Sužinosime balandžio 30 d. vakare.
Mūsų Klaipėdos simbolis „Meridianas“ irgi supsis ant džiazo garsų, kaip ir prie restoranai „Meat Lovers“, „Duneton“, Friedricho pasažas, Pilies uostas, „Raketa“.
Klube „Kaštonas“ susiburs mūsų mylimas Klaipėdos džiazo orkestras, vyks nemokamos studijos „Hop Hop“ lindyhopo pamokos.
Ir vėl pastatysime krantinėje didžiulę JAZZ raidžių istaliaciją, prie kurios fotografavosi NBA krepšininkas Exum Dante ir JAV senato atstovas Johnas Boehneris ir daugelis kitų žymių žmonių.
-Kokie džiazo istorijos faktai jus įkvepia,džiugina,stebina?
-Mane džiugina geroji evoliucija. JAV juodaodžių vergų liūdna darbo muzika bei religinės jų giesmės – spiričiueliai,tapo įkvėpimu daugeliui. Simboliška,kad UNESCO inicijuotas pasaulinis koncertas šiemet vyks Baltuosiuose rūmuose, pas pirmąjį JAV istorijoje tamsiaodį prezidentą Baracką Obamą.
Lietuvoje prieš karą džiazas buvo populiarus. Netgi Klaipėdoje vykdavo muzikos vakarai, kuriuose grodavo džiazą.
Po karo sovietinėje Lietuvoje buvo tarsi nušluotas, džiazas kaip proamerikietiška muzika buvo draudžiamas, o tuometinė valdžia vartojo tokias džiazą apibūdinančias frazes: „Nuo saksofono iki peilio – vienas žingsnis“, „Džiazas – storulių muzika“, „Kas šiandien groja džiazą, rytoj išduos Tėvynę“. Tad Lietuvoje džiazas buvo pasitraukęs į šešėlį.Tačiau neišnyko – ši muzika buvo savotiška rezistencija, pasipriešinimo sovietiniai valdžiai išraiška.
Vėliau džiazui po truputį prisikeliant, muzikantai buvo uoliai stebimi, sklido kalbos,kad netgi legendiniame Vilniaus restorane „Neringa“ durininkais dirbo KGB agentai.
-Kur jau nužengė jūsų rengiamas Klaipėdos pilies džiazo festivalis?
-Klaipėdos pilies džiazo festivalis per 22 metus nužengė išties toli – jau užmezgėme bendradarbiavimo ryšius su Ukrainos, Latvijos, Turkijos, Lenkijos,Vokietijos, JAV festivaliais, JAV festivaliais.
Džiugu,kad su džiazo vėliava galime garsinti Klaipėdos vardą. Prie džiazo festivalio jungiasi ir ambasados, ir būriuotojai, ir šokėjai, dailininkai. 22 metai – prie džiazo užaugo jau visa karta. Manau,kad džiazas padarė „baltą“ darbą jų muzikinio skonio ugdyme, – juokiasi Inga.
-Koks Klaipėdos pilies džiazo festivalis nusimato šįmet? Dėl ko jūsų komanda nerimauja, kuo džiaugiasi,didžiuojasi?
-Festivalis kaip visada bus stilistiškai labai įvairus. Pagyvenęs jaunimas laukia grupės „Shakatak“, jaunimas – „Electro Deluxe Big Band“. Naktiniai koncertai – 22-ame viešbučio terasos aukšte, aukščiau šokti nėra kur, – šmaikštauja I.Grubliauskienė.
-Ar buvote duobėje dėl dżiazo? O kaip atrodė viršūnė dėl jūsų veiklos?
-Buvo nemalonių nutikimų, kai prieš tris dienas iki festivalio netekau scenos. Teko per dvi dienas ieškoti naujos.
Dingsta kartais bagažas su sceniniais rūbais, sudaužomi akiniai, paskutinę minutę teko pirkti ventiliatorius ant scenos, nes muzikantams iš Los Andželo mūsų orai pasirodė per karšti, – šypteli Inga. -O palaima ateina, kai matai, jog mintys materializuojasi. Tai ir mūsų džiazo freska, ir policijos džiazas, ir grojantys laivai, ir prestižinių „Grammy“ statulėlių laimėtojų nemokami koncertai.
Nuostabu, kai lietui lyjant daugybė tūkstančių žmonių taria „Ačiū“ visai festivalio komandai.
-Ar dar nepavargote, kas jus palaiko?
-Ne paslaptis, kad senstame, tad ir nuovargis ateina greičiau, – smagiai taria Inga. – Bet visada palaiko šeima, nuostabi festivalio savanorių komanda.
Gal metas klausytojui už ką nors jau mokėti – kiek festivalis gali būt nemokamas?
-Dažnai apie tai pakalbame, bet vis sakome: „Dar šiais metais nemokamas, o toliau žiūrėsim“.
-Ko žmonėms palinkėtumėte Džiazo dienos proga?
-Džiazinės improvizacijos gyvenimiškose situacijose, amžinai alkanų širdžių ir neblėstančios aistros gyventi.
