Vienos istorinėje rotušėje ir aikštėje prieš Rotušę susirinko daugiau kaip keturi tūkstančiai švęsti nusiteikusių žmonių, pasipuošusių fantastiniais kostiumais – lyg pavasario viduryje vyktų didžiulis karnavalas.
Gėjų porelės apnuogintais kūnais ir išdažytais veidais šiame pokylyje nieko nestebino. O ir kuo stebėtis, kai dauguma svečių labiau apsirengę negu nusirengę.
Pamatęs moterį klasikine suknele galėjai būti tikras, kad tai – persirengėlis arba transseksualas. Arba oficiali viešnia.
Žvaigždės fotografavosi su Conchita Wurst
Po metų pertraukos pokylio organizatorius Gery Keszleris nusprendė grįžti prie pokylio ištakų, kai svarbiausios buvo ne žvaigždės iš užsienio, bet troškimas visais įmanomais būdais nugalėti ŽIV ir AIDS.
„Sužinok, koks tavo statusas“ („Know your Status") – tokiais žodžiais merginos prie mobilių testavimo stotelių kvietė greituoju būdu pasitikrinti visus, abejojančius, ar nesinešioja ŽIV.
Vienok, įžymybių vis dėlto netrūko – pokylyje šoko Austrijos politinis elitas ir pramogų pasaulio žvaigždės. Žymiausia iš jų – Naomi Campbell, kuri atstovavo Johno Eltono AIDS fondą.
Gerbėjų, norinčių nusifotografuoti, neatsigynė žavioji Eurovizijos laimėtoja Conchita Wurst – pokylio konferansjė.
Istorinėje rotušėje ir jos kiemeliuose iki 5 valandos ryto skambėjo muzika, buvo organizuojama loterija, veikė barai, liejosi šampanas, alus, kokteiliai ir energetiniai gėrimai.
„Atpažink pavojų“ ir griebk jautį už ragų
Šių metų pokylio moto – „Atpažink pavojų“ („Recognize the Danger"). Akivazdu, kad „Gyvenimo pokylio“ organizatorius Gery Keszleris turėjo galvoje ne tik ŽIV, bet ir politinę tikrovę.
„Atsimerkime ir pažvelkime pavojui tiesiai į akis – tik taip galime laiku pradėti veikti – mūsų visuomenės, mūsų sveikatos, mūsų ateities labui,“ – ragino jis nuo šventiškai papuoštos scenos.
Kad norėjo, suprato jo užuominas į politiką. Jų buvo ir daugiau.
„Gyvenimo pokylį“ orkestras pradėjo užgrodamas Richardo Strausso „Vienos fanfarą“ – šis kūrinys atsirado nacionalsocialistų režimo užsakymu. Tuoj po šio kūrinio nuskambėjęs eilėraštis „Atpažink pavojų“ nuramino: „Muzika neturi ideologijos, menas vienija.“
Dar viena užuomina nuo „Gyvenimo pokylio“ scenos - garsios vokiečių šansonų dainininkės Ute Lemper daina „Sakyk, kur liko gėlės“ („Sag mir, wo die Blumen sind") – antikarinė daina, kurią 1955 metais parašė amerikietis Pete Seegers, o išgarsino Marlene Dietrich.
O kai pokylio dalyvis iš Šveicarijos „Gyvenimo pokylio“ scenoje prisipažino meilę savo draugui ir pasiūlė jam tuoktis, aikštėje nuaidėjo plojimai: „Štai, kaip reikia!“
Tikisi surinkti daugiau kaip du milijonus
Atvirumo valandėlę Gerry Keszleris prisipažino, jog 1993 metais, po pirmojo „Gyvenimo pokylio,“ jis tikrai negalvojo, kad jam pavyks pakartoti renginį. Pavyko ne tik tai.
Vien 2015 metais per pokylį ir kitus jį lydinčius renginius buvo surinkta 2,43 mln. eurų labdaros. Šiemet pokylio organizatorius Gerry Keszleris tikisi surinkti ne mažiau.
Pinigų reikia visiems: kova su AIDS dar nesibaigė.
36,7 milijonai žmonių pasaulyje nešioja ŽIV arba serga AIDS. Daugiau kaip pusė jų – moterys, kurioms rizika užsikrėsti nuo vyro nesisaugant seksualinių santykių metu - dvigubai didesnė negu vyrams.
Organizatorių apskaičiavimais, Austrijoje su ŽIV gyvena 12-15 tūkst. žmonių. Kasdien šioje 8 mln. gyventojų turinčioje šalyje ŽIV diagnozuojamas 2 asmenims.
