Šį kartą dar nežinomais atsakymais pasidalijo tapytoja Monisha Modesta Butautytė (38 m.).
– Jūsų diena neprasideda be...
– Mano diena prasideda nuo mano katino murkimo į ausį, tai man atstoja aukščiausias meditacijos formas, kurios tik egzistuoja žmonių planetoje. Rikis, kava ir tapyba lydi mane nuo akimirkos, kai atsiplėšiu iš sapno skraistės.
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Kartais pagalvoju, kam paliksiu savo butą! (Juokiasi.) Neturiu baimių, nugalėjau visas, o kai sutinku naujas, drąsiai žengiu ir praeinu. Man patinka gyventi laisvai. Baimės apimtas žmogus lengvai valdomas, o aš noriu būti laisva, nenešioti sunkaus bagažo ant pečių – man jo nereikia ir jis netinka nei prie mano asmenybės, nei prie mano stiliaus.
– Iš kur semiatės įkvėpimo?
– Įkvėpimo daug metų semdavausi iš sapnų. Vizijos aplanko ir ramiai kvėpuojant likus 10 minučių iki miego. Aš jas pasiimu. Šiuo būdu kūrė daug artistų, pvz., Salvadoras Dali. Tas pasiėmimas nemokamas, o proceso metu visada viskas dar pasipildo, išsigrynina. Šiuo metu mano įkvėpimas esu aš pati. Manęs labai daug, aš įvairi – bet kokia meno forma, palyginus su mano vidaus pločiu, yra ribota.
– Kas labiausiai pykdo?
– Pyktį, kaip emocinę apraišką, esu patyrusi ir paragavusi. Atsivalgiau ir priėmiau sprendimą, kad jis man nei sąskaitų neapmoka, nei veidą dailina, tad atsisakiau. Irzulį laikinai leidžiu patirti, jis man tik primena, kad dar turiu kur augti.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– Dievinu išskirtinius komplimentus, pavyzdžiui: „Tavo eisena – kaip egzotiškos panteros.“ Šiais metais mane keli žmonės apdovanojo komplimentais. Mama pasakė, kad aš esu visos giminės šviesulys, o draugė – kad įdomesnio žmogaus ji gyvenime nebuvo sutikusi. Man patinka giluminiai arba egzotiški komplimentai, o kai giria rūbus, man tai truputį apie nieką. Rūbas be žmogaus – tik šmutkė.
– 3 dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– Be deguonies, vandens ir maisto. Visa kita – šios projekcijos žaismas.
– 3 žodžiai, geriausiai jus apibūdinantys?
– Disciplinuota. Sėsli. Kūrybiška.
– Geriausios atostogos buvo...
– Geriausias atostogas išgyvenu dabar tiesiog gyvendama ir kurdama. Kai kuriu meno kūrinius, aš pabūnu visur, ir man tai atstoja gražiausius paplūdimius ir pagulėjimus juose.
– Kur slypi laimė?
– Visi turi savo laimės ir savo sėkmės raktą. Aš jį irgi turiu. Mano laimės vartai esu aš pati. Kur įprasminu savo laimę, ten ji ir yra.
– Pats beprotiškiausias dalykas, kurį esate padariusi dėl meilės?
– Kadaise gilioje jaunystėje ištekėjau balandžio 13-ąją, nes tą dieną buvo kito vaikino gimtadienis ir greičiausiai norėjau atkeršyti. (Juokiasi.) Dar buvo nuotykis su stalu. Įdėjau skelbimą, kad jį dovanoju, atvykęs vaikinas man patiko, tai kitą savaitę savo reikalingą stalą dovanojau jam, kad susitiktume. Dantistas patiko, tai vietoj vieno protinio danties roviau du. Daug gyvenime buvo juokingų nutikimų.
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Mano vaikystė buvo baleto mokykloje – nelabai turiu gražių atsiminimų iš vaikystės.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Pirmas darbas buvo, rodos, 14-os. Šeima neturėjo tuo metu pinigų ir pasakė, kad nebus iš ko nupirkti sąsiuvinių ir išleisti į mokyklą, tai susiradau darbą. Saugojau naktimis fermas, kuriose buvo laikomi grūdai.
Dabar galvoju: ir ką būčiau dariusi, jei kas nors būtų atvykę vogti? Pamenu, dirbau visą vasarą, gavau, rodos, 200 litų. Nusipirkau sąsiuvinių ir sumokėjau už traukinio bilietą į Vilnių. Vykau į Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą.
– Kokia mėgstamiausia jūsų spalva?
– Mėgstamų spalvų paletė nuolat kinta su mano emocijomis, sezoniškumu. Sakraliai gyvenant norisi švelniai violetinės, alyvuogių spalvos, smėlio atspalvių. Kai noriu galios, renkuosi juodą. Hormonų pakylėjime visada prašoma ją paimti spiegs raudona. Spalvos yra užkoduota kalba apie mus. Laimingas tas, kuris tą intelektualinę kalbą geba skaityti ir suprasti, nes spalvomis galime gydyti, pakelti savo vibracijas, net pritraukti gerą nuotaiką, pinigus, apskritai reguliuoti savo būtį spalvomis.
– Geriausia vieta Lietuvoje?
– Man visur gerai, kur aš esu.
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Rutiną sukuria pats žmogus. Be disciplinos neįmanoma nieko pasiekti, o jei pradeda erzinti rutina, reikia porą dienų „atbulom pavaikščioti“ ir praeis.
– Geriausias išgirstas patarimas?
– Jei dirbi disciplinuotai, kasdien judi link savo tikslo. Tik laiko klausimas, kada tau pasiseks.
– Kada pastarąjį kartą verkėte?
– Kai „TikTok“ pamatau kokius vargšus gyvūnėlius, paverkiu. Dar labai verkiu, kai kiti žmonės parodo drąsą, geranoriškumą kitam asmeniui. Padeda, išgelbėja, apkabina ir pan.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate ir ką mėgstate?
– Turbūt labiau patiktų turėti tiesius dantis ir būti 175 cm ūgio. Dar norėčiau laisvai sėdėti „virvutėje“, nes špagatą padarau, o virvutės – niekaip. Mėgstu savyje tai, ką pati sukūriau, – savo asmenybę, gyvenimo būdą, darbą.