Žalgirio mūšis: mitai ir tikrovė

Nepriklausomybės atkūrimo dieną “Lietuvos ryto” televizijoje — naujas žvilgsnis į Žalgirio mūšį, kuris, daugelio istorikų teigimu, turėjo lemiamą įtaką visos Europos istorijai.

19.20 pirmadienį per „Lietuvos ryto” televizija.
19.20 pirmadienį per „Lietuvos ryto” televizija.
Daugiau nuotraukų (1)

Vykintė Budrytė ("Lietuvos rytas")

Mar 9, 2013, 11:08 AM, atnaujinta Mar 10, 2018, 7:32 AM

Žurnalistas Aleksandras Matonis dokumentinį mokomąjį filmą “1410. Žinomas nežinomas Žalgiris” pradėjo kurti beveik prieš trejus metus, kai buvo minimos šių kautynių 600-osios metinės.

Filmo kūrėjai paneigia kai kurių istorikais save vadinančių žmonių prasimanymus apie mūšį, kuris nutraukė 200 metų trukusius kryžiuočių žygius prieš baltų gentis ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Išblaškė priešo gretas

Didžiausia 1410 metais vykusių kautynių mįslė — kodėl praėjus daugiau kaip valandai nuo mūšio pradžios dalis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Vytauto kariuomenės pasitraukė. Ar tai buvo beviltiškas bėgimas, kaip teigė lenkų metraštininkas, istorikas Janas Dlugoszas (1415—1480 m.) ir buvo rašoma daugumoje istorijos vadovėlių, ar kruopščiai apgalvotas patyrusio karvedžio manevras?

Abejones išsklaidyti filmo kūrėjams padėjo švedų kilmės Vokietijos mokslininkas, habilituotas daktaras Svenas Ekdahlis, kuris ilgus dešimtmečius studijavo slaptuosius Kryžiuočių ordino archyvus. Juose jis aptiko ypatingą dokumentą — 1414 metais Kryžiuočių ordino magistrui rašytą anoniminį laišką.

Spėjama, kad jį parašė vienas iš Žalgirio mūšio dalyvių, atsidavusių Kryžiuočių ordinui. Laiško autorius sako supratęs, kad traukdamiesi lietuvių kariai siekė suskaldyti priešo pajėgas. Daugelis istorikų yra įsitikinę, kad Kryžiuočių ordino kariuomenės išblaškymas buvo vienintelis būdas ją įveikti. Šarvuoti kryžiuočių riteriai į mūšį eidavo darniomis gretomis, stipriai susiglaudę. Tokios plieninės mašinos įveikti beveik neįmanoma. Ją galima palyginti su tanku.

Kovėsi apsirengę kailiais?

Filmo kūrėjai paneigia dar vieną mitą, esą Žalgirio mūšyje lietuvių kariai kovėsi kirviais, vėzdais ir dėvėjo ne šarvus, o kailinius.

J.Dlugoszas Žalgirio mūšį aprašė praėjus beveik pusšimčiui metų nuo jo. Be to, jis garsėjo priešišku požiūriu į lietuvius. J.Dlugoszas darė įtaką ir menininkams, vaizduojantiems Žalgirio mūšį.

Pavyzdžiui, Jano Mateikos (1838—1893 m.) paveiksle “Žalgirio mūšis”, kuris buvo eksponuojamas ir Lietuvoje, atspindimi visi J.Dlugoszo suformuluoti stereotipai: lietuviai vaizduojami apsivilkę kailiais, o Kryžiuočių ordino magistrą Ulrichą von Jungingeną nukaunantis lietuvis yra ginkluotas senovine šventąja relikvija — Longino ietimi.

“Lietuviai nebuvo beviltiškai atsilikę ir laukiniai, kaip kartais teigiama. Tai buvo civilizuota tauta, turinti savas tradicijas ir jomis besiremianti”, — įsitikinęs vokiečių mokslininkas S.Ekdahlis.

Gerai ginkluota kariuomenė

Istorijos šaltiniai rodo, kad lietuvių karių ginkluotė mažai skyrėsi nuo ordino kariuomenės. “Archeologai randa iš lietuviškos geležies puikiai nukaldintų kalavijų, kovos kirvių, ietgalių. Iš pelkių rūdos buvo išgaunamas plienas ginklams. Tai buvo brangūs ir kokybiški ginklai”, — pristatydamas filmą sakė jo kūrėjas A.Matonis.

Istorikai rado ir dokumentų, įrodančių, kad Vytautas daug pinigų išleido kariuomenei stiprinti. Jis brangiai pirko geriausių Europos ginklakalių šarvus ir jų dalis.

Be to, Vytautas finansavo Lenkijos karaliaus Jogailos kariuomenę.

“Kailinių žmonių mitą sugriauna ir bareljefas, šiuo metu eksponuojamas Mareinburgo pilyje, — aiškino A.Matonis. — Tai XIV amžiaus pradžios kūrinys, kuriame vaizduojami lietuviai, besikaunantys su Kryžiuočių ordinu.

Ten matome, kad LDK kariai turi žiedinius ir žvyninius šarvus, šalmus, kalavijus, svaidomąsias ietis.

Be to, lietuviai turėjo vėliavų. Vadinasi, jie buvo organizuoti į dalinius, o ne kažkokia laukinių gauja.”

Kūrėjų komanda

■ Filmo kūrėjams padėjo būrys garsių Lietuvos istorikų: Alfredas Bumblauskas, Rimvydas Petrauskas, Aleksejus Luchtanas, daktarai Darius Baronas, Valdas Rakutis, Manvydas Vitkūnas, Gintautas Rackevičius.

■ Karo istorikas V.Rakutis buvo ir scenarijaus bendraautoris.

■ Mūšio scenose vaidino Lietuvos kariai.

■ Scenas filmavo trys operatoriai: A.Matonio tėvas Juozas Matonis, Rolandas Leonavičius ir Saulius Lukoševičius.

■ Lėšų filmui rado “Baltic Productions” prodiuseriai Martynas Mickėnas ir Stasys Baltakis.

■ Kompiuterinę grafiką kūrė Lietuvoje žinomi specialistai Jorius Tarabilda ir Justinas Vinevičius.

■ Kompozitorius Antanas Kučinskas filmui pritaikė savo kūrinį “Žalgirio batalijos”.

 ■ Filmo montažo režisierius — Darius Šilėnas.

Istorijos žinios — menkos

■ Filmo kūrėjų užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus” atliko apklausą.

■ Paaiškėjo, kad 41,5 proc. apklaustųjų nežino, kodėl Žalgirio mūšio metu Vytauto kariuomenė buvo atsitraukusi.

■ 49 proc. žinojo, kad Vytauto kariuomenė atliko klaidinamą atsitraukimo manevrą, kuriuo siekė suardyti kryžiuočių gretas.

■ Daugiau nei pusė (50,9 proc.) apklaustųjų nežinojo, už kurią pusę mūšyje kovėsi Smolensko pulkai, ir tik maždaug trečdalis (34 proc.) teisingai nurodė, kad jie kovojo lietuvių ir lenkų pusėje.

■ Net 40 proc. nežinojo, kas mūšyje vadovavo Lenkijos ir Lietuvos pajėgoms. Daugiau kaip ketvirtadalis (27 proc.) klaidingai manė, kad lietuvių ir lenkų kariuomenėms vadovavo Vytautas Didysis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.