Pirmieji trys šių metų mėnesiai Lietuvos kino repertuare džiugina mūsų platintojus ir rodytojus. Kol kas kino rinka juda į priekį rekordinio lankomumo statistika, bet stebina nepaaiškinamu mūsų žiūrovų pasirinkimu.
Gausybę pinigų surinko filmai, kuriuos privalu vadinti mėšliukais. Tai reiškia, kad neišrankiam ir daug nereikalaujančiam Lietuvos žiūrovui lengviausia prastumti tokį šlamštą, kurio vengia net ypač geru skoniu nepasižymintys amerikiečiai.
Kas užbūrė žvaigždes?
Platintojams užteko išgalvoti laisvamanišką pavadinimą „Kietašikniai“, ant reklaminio plakato pavaizduoti pusnuogės begalvės užpakalį, įžiebti ryškiausių žvaigždžių pavardes ir paleisti lietuviškais keiksmažodžiais įgarsintą anonsą.
Vos per tris savaites į pačią nejuokingiausią komediją parduota 32,6 tūkst. bilietų, o tai užtikrino 440 tūkst. Lt pajamas. Tai neįtikėtinai daug pagal lietuviškus standartus.
Sunku rasti logišką paaiškinimą, kaip tiek daug lietuvių pakibo ant mėšlu viliojančio meškerės kabliuko.
Akivaizdžiai pasipiktinę amerikiečių kino kritikai vadino „Kietašiknius“ (Movie 43) pačiu blogiausiu visų laikų filmu ir sumindė nuliniais reitingais, o žiūrovai nenuilsdami svarstė, kas gi nuvarė visą būrį garsiausių Holivudo žvaigždžių — Kate Winslet, Hugh Jackmaną, Naomi Watts, Richardą Gere’ą, Emmą Stone, Gerardą Butlerį, Halle Berry, Jasoną Sudeikį, Umą Thurman — į tą nesąmonių galerą.
Pasigirdo net neįtikimų versijų, kad galbūt aktoriai jautėsi kam nors skolingi. O gal jie pasirašė sutartis neskaitę scenarijaus? Gal jiems kas nors grasino ar terorizavo šantažu paskelbti nederamą informaciją?
Faktas, kad jie tikrai dirbo ne dėl pinigų. Patys nesunkiai suskaičiuosite, kad 6 mln. JAV dolerių kainavusio šlamšto prodiuseriai galėjo susimokėti tik kukliomis sumomis arba geriausiu atveju prisižadėti procentines išmokas nuo surinktų pajamų.
Trumpų, nešvankių, vulgarių istorijų kratinys popieriuje skambino hitų hito varpais. Beviltiško ir beskonio filmo strategas Peteris Farrelly buvo įsitikinęs pergale, bet galiausiai išėjo šnipštas.
Premjeroje nedalyvavo
Įdomiausia, kad pigi formulė pasiteisino ir komerciškai — „Kietašikniai“ atsipirko net su 23 mln. JAV dolerių pajamomis, nors tikėtasi gerokai skaitlingesnio rezultato.
Palanki statistika tarsi leistų svarstyti tęsinio tikimybę, bet vargu ar bent vienas minėtas aktorius dabar sutiktų prisiimti baisingą gėdą, nusižeminti iki kvailiausio humoro lygio ir rizikuoti net už patraukliausią honorarą. Panašu, kad priėmę pasiūlymus aktoriai nesuprato, į kokį dvokiantį purvą įbrido.
Pasigirdo atsiliepimų ir garsieji dalyviai išsigando. „Oskarų“ laureatai atsisakė dalyvauti premjeroje ir demonstratyviai atsiribojo nuo filmo. Paskutinę minutę savo planus atšaukė ir dauguma kitų populiariųjų aktorių.
„Kritikams: „Kietašikniai“ tikrai nesukėlė pasaulio pabaigos. Tai yra tik 6 mln. JAV dolerių filmas, kuriame bandėme padaryti ką nors kitaip. O dabar visi atsikabinkite“, — socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje brūkštelėjo supykęs režisierius P. Farrelly.
Nevykęs pasirinkimas
Blogų filmų neišvengia net geriausi ir talentingiausi aktoriai. Kai kurie iš jų stengiasi kuo greičiau pamiršti nesėkmes, o kitiems užtenka ūpo pasijuokti iš savęs net prabėgus penkeriems metams po kritikos rykščių.
Štai 2002 m. H. Berry atsiėmė „Oskaro“ statulėlę už dramą „Monstrų puota“ ir iškart parsidavė už solidų honorarą šlamštiniam fantastiniam trileriui „Moteris-Katė“ (Catwoman). Juosta patyrė skausmingą fiasko.
Daugiau nei 100 mln. JAV dolerių kainavęs filmas sugebėjo surinkti 82 mln. JAV dolerių (pusę šios sumos atseikėjo už JAV ribų gyvenantys žiūrovai).
Po kelių rimtų ir sekinančių vaidmenų Charlize Theron išbandė laimę 2005 m. pramoginėje fantazijoje „Aeon Flux“, bet jos superherojės nuotykių niekas neskubėjo žiūrėti.
Prodiuseriams liko džiaugtis nedideliais finansiniais nuostoliais: 62 mln. JAV dolerių kainavęs filmas susigrąžino 52 mln. JAV dolerių iš parduotų bilietų, nors iki minimalaus atsipirkimo reikėjo dvigubai didesnių pajamų.
Pasišaipė iš savęs
George’as Clooney tikėjosi populiarumo užsivilkdamas Žmogaus-Šikšnosparnio kostiumą ir medžiodamas į ledą sušalusį Arnoldą Schwarzeneggerį. Ambicingas ir prabangus epas „Betmenas ir Robinas“ (jame taip pat vaidino U. Thurman, Chrisas O’Donnellas) pritraukė nemažai žiūrovų (238 mln. JAV dolerių pajamos sumažino studijos neigiamą balansą iki minimumo), bet sulaukė negatyvių atsiliepimų.
Aštrialiežuvis George’as po to ne sykį šaipėsi iš klaidingo pasirinkimo ir ironizuodamas nebijojo pripažinti, kad žemiau už patį blogiausią vaidmenį nugrimzti jau neįmanoma.
„Išėjo š... ir aš vaidinau siaubingai. Kai prodiuseriai pakvietė mane filmuotis, negalėjau patikėti sėkme ir džiaugiausi galimybe dalyvauti superhito tęsinyje. Betmenas iš tiesų pakeitė mano karjerą, nors atrodžiau ypač silpnai. Man buvo sudėtinga išpešti ką nors geriau tokiame prastame filme. Net nežinau, ką galėjau padaryti kitaip“, — atviravo šis puikus aktorius bei „Oskaro“ laureatas.
Miuziklas neatsipirko
Daug keistesnė miuziklo „Devyni“ (Nine) nesėkmė, kurios niekas neprognozavo ir nelaukė. Tuomet dar du „Oskarus“ turėjęs išrankusis Danielis Day-Lewisas, „Oskarą“ už Édith Piaf benefisą ką tik iškovojusi balsingoji prancūzė Marion Cotillard, visuotinai mėgstama Nicole Kidman, seksualioji Penélope Cruz, gyvoji kino legenda Sophia Loren ir šešiais „Oskarais“ padabintu miuziklu „Čikaga“ debiutavęs režisierius Robas Marshallas ištaigingam filmui užtikrino žiūrovų susidomėjimą.
Prodiuseriai broliai Weinsteinai lobizmo įrankiais stūmė kūrinį „Oskarų“ link ir suorganizavo net keturias nominacijas (viena jų teko P. Cruz).
Daug vilčių ir optimizmo spinduliavęs miuziklas „Devyni“ užstrigo jau po pirmų seansų. Neįtikėtina, kad susišokęs ir susidainavęs solidus kolektyvas įklimpo į nusivylimų jūrą — įstabios choreografijos muzikinių šou nepavyko surišti į dramatišką siužetą, o pavienių pasirodymų — į visumą.
80 mln. JAV dolerių investicijos neatsipirko, nes JAV žiūrovai atnešė į kasas tik ketvirtadalį sumos, o daugelis užsienio šalių platintojų (tarp jų ir Lietuvos) nedrįso rizikuoti ir pirkti brangaus filmo.
Po nesėkmės neatsitiesė
Šiemet „Oskaro“ statulėlę už geriausią filmą „Operacija „Argo“ atsiėmusio Beno Afflecko gyvenimo aprašymo nepuošia komiška kriminalinė drama „Džiglis“ (Gigli), kurią negailestingai sužlugdė kritikų recenzijos ir aktorių poros (B. Affleckas vaidino su tada dar mylimąja Jennifer Lopez) vaidybą išjuokę žiūrovai.
Paradoksaliausia, kad šis filmas nebuvo beviltiškai blogas, greičiausiai jis pateko į kino repertuarą netinkamiausiu laiku.
54 mln. JAV dolerių biudžeto juosta tik epizodiškai nušvietė ekranus ir gavo vos 7,2 mln. JAV dolerių pajamų.
Lūkesčių nepateisinęs rezultatas galutinai sustabdė patyrusį režisierių Martiną Brestą („Džo Bleko viešnagė“, „Moters kvapas“, „Beverli Hilso policininkas“) — 2003 metais „Džiglį“ ištikus nelaimei, jis daugiau nesukūrė nė vieno filmo.
Šis atvejis įrodo, kad aktoriai žymiai lengviau atsigauna po nesėkmių ir greičiau susigrąžina pasitikėjimą kurdami naujus vaidmenis.
Šaudo gaudo — ir gerai
2012 m. britas Tomas Hardy prikaustė tobulais pasirodymais fantastiniame trileryje „Tamsos riterio sugrįžimas“, kriminalinėje dramoje „Virš įstatymo“ ir detektyviniame trileryje „Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“, bet vis tiek sugebėjo įlipti į mėšlo krūvelę beprasmiškai nesąmoningoje veiksmo komedijoje „Tai reiškia karą“ (This Means War), kurioje su Reese Witherspoon ir Chrisu Pine’u tiesiog stengėsi atidirbti honorarus.
Ir vėl tenka apgailestauti, kad tiesmukas dviejų specialiųjų agentų šaudyklinis mūšis dėl vienos moters sijono Lietuvoje sugebėjo suvilioti net 30 tūkst. žiūrovų.
Palyginkime: kiti du vertingesni T. Hardy pasirodymai kartu sudėjus patraukė vos 6 tūkst. kino mėgėjų dėmesį.
Dar nemokame tinkamai atsirinkti ir nemotyvuotu aktyvumu palaikome platintojus, kurie perka š... ir iš to spaudžia vašką.
Tikrai baisus filmas
Kam gali būti įdomi ir aktuali vulgarių parodijų komedija „Pats baisiausias filmas V“? Ją reikėjo nugrūsti kuo giliau jau po pirmos serijos, bet prodiuseris Jerry Zuckeris sugeba bent dvigubai atidirbti investicijas ir pigiai prisivilioti apie savo reputaciją negalvojančių žvaigždžių arba atgimti siekiančių garsių aktorių, neturinčių ko prarasti.
Nuo 2000 m. iki 2006 m. tualetinio humoro auditorija per keturis „Pačius baisiausius filmus“ Lietuvoje sumažėjo nuo 50 tūkst. iki 21 tūkst., bet ir tiek užteko, kad šlamšto kepyklos smirdalai pratrūktų pro kaminus.
Charlie Sheenas, Lindsay Lohan, boksininkas Mike’as Tysonas, reperis Snoop Doggas maivysis, gąsdinsis ir šauks beprasmėse siaubo trilerių parodijose.
Šis žanras jau buvo apmiręs dėl scenaristų nesugebėjimo sugalvoti linksmų situacijų (tie patys žmonės juk kadaise leido „Aeroplaną“, „Nuogą ginklą“, „Karštagalvius“, „Visiškai slaptai“) ir beviltiško prisirišimo prie vulgarių nešvankybių apie antrą galą. Tačiau 2013 m. sausio mėnesį vos 2,5 mln. JAV dolerių kainavusi siaubo parodijų komedija „Prakeiktas namas“ (The Haunted House) surinko 45 mln. JAV dolerių. Kodėl gi nepokštauti, jei yra paklausa?
Vaidina ten, kur gerai moka
„Oskarui“ nominuotas aktorius Liamas Neesonas („Schindlerio sąrašas“) jau seniai nekvaršina galvos ir nekreipia dėmesio į kritikų rašliavas, o principingai vaidina tik ten, kur geriau moka.
Keršto trileriai „Pagrobimas“ (Taken) ir „Pagrobimas II“ (Taken 2), antikinių batalijų fantazijos „Titanų susidūrimas“ ir „Titanų įniršis“ taikliai atspindi blogo kino formulę, kai pažiūrėtą juostą tuoj pat pamiršti.
Tokiomis akimirkomis atrodo, kad blogiau būti negali, bet L. Neesonas įsigudrina pažaisti Žemės gelbėjimo misiją siaubingoje vaizdo efektų mišrainėje „Laivų mūšis“ (Battleship), kuri gali tapti pirmu ir paskutiniu dainininkės Rihannos bandymu paragauti aktorės duonos.
Nepagarba talentui
Puikią aktorių komandą subūrė 2010 m. fantastinė veiksmo drama „Jonah Hexas“, bet režisieriaus Jimmy Haywardo sugromuliuotas vesternas provokavo nuoširdų gailestį garsius vardus ir veidus paskolinusiems žmonėms.
Aktorė Megan Fox gal ir nesijaudino, nes jai vis tiek siūlomi tik tuščių gražuolių vaidmenys, bet Joshas Brolinas, Michaelas Fassbenderis ir Johnas Malkovichius kitokiame filme galėjo pasirodyti daug prasmingiau ir efektyviau.
„Tai buvo laiko švaistymas ir nepagarba mūsų talentui“, — nerinkdamas žodžių reziumavo J.Brolinas („Šioje šalyje nėra vietos senukams“, „Volstritas: pinigai nesnaudžia“).
Jo kolega M. Fassbenderis („Negarbingi šunsnukiai“, „Gėda“) stengėsi išlikti diplomatiškas ir pasakojo, kaip jam vis dėlto patiko dirbti komikso ekranizacijoje.
Neįmanoma patikėti, kad aukščiausios lygos aktorius liko patenkintas, kai 47 mln. JAV dolerių pasileido vėjais, o beviltiškai neįdomų nuotykį panoro pamatyti tik 10 mln. JAV dolerių paaukojusi mažuma.
Cage’as lenda į narvą
Darbštumu stebinantis Nicolas Cage’as kadaise džiugino įdomiais pasirinkimais, bet per pastaruosius 7 metus jis dirba vien dėl kiekybės ir visai pamiršo kokybę.
Anksčiau mūsų platintojai nepraleisdavo iš taikiklio nė vieno trilerio su N. Cage’u, bet dabar jo pasiūlymai tinkamesni naktiniam televizijų eteriui.
Oliverio Stone’o „Pasaulio prekybos centras“ ir Wernerio Herzogo „Blogas policininkas“ sutapo su retomis išimtimis, kai dar galėjome pagirti aktoriaus talentą. Bet „Juodosios raganos metai“, „Burtininko mokinys“, dvi demoniško „Tamsos baikerio“ serijos, „Piktas vairuotojas 3D“, „Pagrobimas 2012“ neblizgėjo originalumu ir nuvylė net ir ištikimiausius N. Cage’o gerbėjus.
Lietuvos ekranų net nepasiekė pripažinto meistro Joelio Schumacherio 2011 m. kriminalinis trileris „Įsibrovimas“ (Trespass), kuriame N. Cage’as su N. Kidman vaidino teroristų įkaitais tapusią šeimą, bet štampais nutepliotas ir permatomas siužetas nesudomino net pačių neišrankiausių žiūrovų.
Visai nereklamuotas filmas iškart buvo nurašytas į nuostolius, amerikiečių rodytojai jį išspyrė be ceremonijų, o Europoje pavyko sukrapštyti vos 10 mln. JAV dolerių. Abiem aktoriams teko nuryti po karčią gėdos piliulę.
Argi įmanoma dar labiau nusipiginti ir nusiristi talentingiems aktoriams?
Naujausiame trileryje „Užšalusi žemė“ (The Frozen Ground) narsus N. Cage’o detektyvas gaudys žudiką maniaką Aliaskoje. Bet kiek žmonių ši neva tikra ir daug kartų matyta istorija intriguos?
Aktorius greičiausiai dirba dėl atlyginimo ir tikisi iš inercijos apmulkinti vieną kitą žiūrovą. Bet kai ištirps jo auditorija, baigsis ir darbo pasiūlymai.
Ar ilgai dar bus kietas?
Dažnai minimas vardas gali išgelbėti niekalą tik premjeros savaitgaliui, bet tikrai ne visam laikui.
„Kietašiknių“ iš tualeto duobės neištraukė net 20 garsiausių vardų ansamblis. Vargu ar prodiuserius pradžiugino Lietuvoje sukaupti litai.
Ant slidžios ribos balansuoja ir kietasis Bruce’as Willisas, tikrinantis savo gerbėjų kantrybę ir rizikuojantis susprogdinti sukauptą reputaciją.
Jis vis dar pritraukia minias žiūrovų ir už tai gauna į leteną, bet rezultatai prastėja po kiekvienos premjeros.
Veiksmo trileris „Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti“ per pirmas tris rodymo dienas surinko mažiausiai pajamų, jeigu pasižiūrėtume į visų penkių kultinio „Kieto riešutėlio“ dalių pajamas (24,8 mln. JAV dolerių), bilietų pardavimas sustojo dar greičiau (66,6 mln. JAV dolerių).
B. Willisą šį kartą išgelbėjo Europa ir Azija, nors teroristų gaudynės Maskvoje nusipelnė nepaguodžiamai blogų ir nusivylimo kupinų atsiliepimų.
Šiandien kino teatruose jau aidi šūviai fantastinio veiksmo trilerio „Eilinis Džo“ niekam nereikalingame tęsinyje, kuriame vėl matome visagalį B.Willisą. Tikėkimės, ne paskutinįsyk?
