Rusijoje, Samaros miesto gelmėse, yra 37 metrų gylio požemis, kuriame buvo įkurta nuožmaus Sovietų Sąjungos vado slėptuvė. Šiuo metu ji išslaptinta. Čia net įleidžiami turistai.
Nuotykių mėgėjui pakanka nusileisti vos kelis metrus žemyn, ir jis pajunta kažkieno valdingą žvilgsnį, tarsi Stalino dvasia čia vis dar šeimininkautų. Pasakojama, kad kai kuriems smalsuoliams net šiurpuliai per nugarą nubėga. Kiti slėptuvėje apsilankę žmonės tikina netgi tapę ekstrasensais.
Bunkerio širdis – Stalino asmeninis kabinetas, kuris yra tiksli jo darbo vietos Kremliuje kopija. Patalpos plotas – 50 kvadratinių metrų. Kambarys apstatytas spartietiškai – stalas, krėslas, sofa su baltu užvalkalu. Kai kurie lankytojai netgi tvirtina, kad čia junta silpną tabako kvapą. Kaip žinoma, Stalinas nesiskirdavo su pypke.
Kitiems vaidenasi, kad prie durų tai artėja, tai tolsta kažkieno žingsniai. Bet svarbiausia – žvilgsnis. Jį junta visi.
J.Stalino asmeniniame kabinete yra šešerios durys. Iš jų naudojamos tik dvejos – įėjimo ir vedančios į sanitarinį mazgą. Kitos – netikros, už jų betonas. Sakoma, šeši – magiškas skaičius, galintis paveikti žmogaus sąmonę.
Tyrėjai mano, kad netikros durys Stalino kabinete turi kur kas didesnę prasmę, nei galima įsivaizduoti. Betonas už maskuojamųjų durų – mechanizmas su paslaptimi. Pagal architekto sumanymą, sienos turėjo išsiskirti, o už jų buvo tuneliai.
Pasak legendos, vienas jų vedė į užmiestį, kitas į gigantišką šaldytuvą, trečias jungėsi su kalnų katakombomis, o paskutinis – su tuneliu po Volga ir Žigulių kalnais.
Stalinui tarnavo garsus ekstrasensas Volfas Mesingas. Kartą vadas nusprendė patikrinti jo gabumus ir liepė perėjus apsaugą pasiekti jo kabinetą.
V.Mesingas lengvai įvykdė užduotį. Jam atidarius duris, Stalinas jo jau laukė. Vadas paklausė: „Kodėl jūs neryžtingai stovėjote už durų net penkias minutes? Jei ne apsaugos, tai ko jūs bijote?” V.Mesingas atsakė: „Jūsų.” Nuo tada Stalinas ėmė globoti ekstrasensą.
„Lietuvos ryto” TV, 18.55 val.
