1994-aisiais Ruandoje hutų radikalai per 100 dienų nužudė apie 800 tūkst. tutsių. Tarp aukų buvo ir Rogerio tėvas Johnas. Vaikinas sako, kad tik savo motinos dėka liko gyvas.
„Ištisas savaites praleidome namuose klausydami radijo ir laukdami mirties. Smurtas tęsėsi. Gatvės buvo nuklotos lavonais. Prie jų pešėsi šunys. Tvyrojo dvokas, sklido siaubingas triukšmas”, – dokumentiniame filme „Rogeris. Genocido auka” pasakoja Rogerio motina Illuminee. Juostą šįvakar rodys „Lietuvos ryto” televizija.
Žudynių bylas nagrinėjančiuose teismuose šiuo metu daug kalbama apie atlaidumą.
Rogerio motina sako jau atleidusi savo vyro žudikams.
Didžiosios Britanijos mieste, kuriame gyvena, moteris pastatė atminimo lentą savo vyrui.
O ar žudikams atleido Rogeris? Filmuojant juostą vaikinas vyko į Ruandą, kad pamatytų tas vietas, kur artimiausi jo žmonės išgyveno siaubą.
Ten jis lankėsi ir būdamas devynerių. Šįkart jis susitiko su gyvais likusiais liudininkais ir genocido vykdytojais.
Rogeris norėtų pažvelgti į akis ir savo tėvo žudikams.
„Dabar daugiau suprantu apie viską. Tada buvau vaikas. Dabar tas pyktis verčia ko nors imtis.
Man nepatinka žodis „kerštas”, tačiau turiu ką nors daryti”, – filme kalba Rogeris.
Pasibaigus genocidui tutsiai ir hutai buvo skatinami gyventi taikiai. Tačiau priešiškumas tarp šių genčių atstovų vis dar juntamas. Kai kuriose Ruandos mokyklose ant sienų – daugybė įžeidžiamų užrašų.
Rogeris neseniai sėkmingai debiutavo kaip aktorius ir siekia tapti reperiu.
Jo draugai britai net neįsivaizduoja, kas prieš dvidešimt metų vyko Rogerio gimtinėje ir ką jaučia jaunas vyras.
„Lietuvos ryto” TV, 18.55 val.
