- Jason, papasakokite prašau, ko galime tikėtis iš „Žaidimai mintimis“?
- Manau, kad žiūrėdami „Žaidimus mintimis“ žmonės pasiners į tikrai nuostabią, jaudinančią kelionę, o sužinoję, kaip veikia jų protas, pajus didžiulę nuostabą. Ateinantį sezoną, panaudojant interaktyvius žaidimus, bandymus ir optines iliuzijas, „Žaidimuose mintimis“ bus parodyta, kaip žmogus suvokia realybę. Suprasdami realybės suvokimo spragas, sukuriame situacijas, kai žmonės patys pradeda domėtis tuo, kas vyksta, o tuomet apie tai plačiau jiems papasakoja žinovai ir neurologijos ekspertai, tarp kurių esu ir aš. Čia žmonės puikiai leidžia laiką.
- Kaip atsiradote šiame šou?
- Na, kurį laiką skaičiau trumpas dokumentikos apybraižas, tyrinėjančias, kaip, siekdami išplėsti proto galimybes, žmonės naudoja technologijas. Domiuosi ne vien mokslu, bet ir žmogaus santykiu su mokslu ir technologijomis. Tai tarsi mano filosofinė manija.
„National geographic channel“ susidomėjo mano vaizdo įrašais. Jiems patiko mano pasirodymuose trykštanti energija ir entuziazmas. Tuomet jie su manimi susisiekė ir paklausė, ar norėčiau tapti „Žaidimų mintimis“ vedėju. Žinoma, man patiko galimybė tapti tokio nuostabaus prekės ženklo, kaip „National geographic“ dalimi. Mano tėtis tuo metu Venesueloje namuose rinkdavo visus žurnalus, todėl buvo puiku būti tokio turinio dalimi, kuris informuoja, įkvepia ir yra susijusęs su išmaniosiomis pramogomis bei programavimu. Turiu omeny, kas galėtų atsisakyti tokios garbės?
- Taigi, kiekvienoje serijoje sprendžiama skirtinga su protu susijusi tema. Gal galėtumėte papasakoti, kas vyksta kiekvienoje serijoje?
- Taip, noriu pasakyti, kad mes palietėme tokias temas, kaip melavimas, regimasis suvokimas, įtikinėjimas, baimė ir moteriškų bei vyriškų smegenų skirtumai. Kiekvienoje dalyje parenkama tema, kurią paprastai pradedame nuo vizualaus žaidimo, realiai taikomo ... tiriant protą. Realybės šou žvaigždė pačioje pabaigoje tampa žiūrovu. Žaidžiamas žaidimas žmones paveikia ir sujaudina. Suvokdami, kiek mažai žino apie tai, ką patiria tą konkrečią akimirką, jie pralinksmėja.
Tuomet rodome vyrą, gatvėje su žmonėmis atlikinėjantį bandymus. Čia galima tiek stebėti, tiek dalyvauti, todėl įprastai aš pasirodau ekrane ir paaiškinu, kas vyksta. Tuomet į bendrą pokalbį įsiterpia ekspertas. Kartais pasitelkiame apgaulės specialistą Apollo Robbins, galintį vizualiai pademonstruoti, kaip jis gali nukreipti žmogaus dėmesį arba padėti bet kuria mūsų tyrinėjama tema. Paprastai ši schema kartojama ir kitose serijose. Iš tiesų tai yra gana puiki formulė, nes žmonės labai pamėgsta tokius šou.
- Gal galite nupasakoti vieną arba porą savo mėgstamiausių „Žaidimų mintimis“ pademonstruotų realybės šou metu, kurie jums iš tiesų labai patiko?
- Taip, man tikrai patiko daugybė žodžių galvosūkių. Žmonėms duodame perskaityti ženklą, kuriame parašyta: „Galvok, kad tu negali būti apgautas“, tuomet mes šį sakinį užrašome taip: „Galvok, kad tu tu negali būti apgautas“ ir niekas skaitydamas jo neperpranta net iš dešimto karto. Tai vyksta todėl, kad smegenys, siekdamos iš pasaulio gauti prasmingą informaciją, ieško įprastų šablonų ir nesugeba atsižvelgti į smulkmenas. Dar, pavyzdžiui, naudodamiesi „iPad“, sakinį „Paryžius pavasarį“ užrašėme „Paryžius pavasarįį“ ir žmonės vėlgi skaitydami niekuomet nepastebėdavo papildomos „į“, taigi teoriškai smegenys buvo aklos; jei jos nesitiki rasti klaidos, tai ir neranda. Tai puikus pavyzdys.
Savo regimojo suvokimo dalyje naudojome daiktą, vadinamą Einšteino kauke. Sukiojant Einšteino kaukę, galima matyti tiek jos veidą, tiek vidinę dalį, o kadangi smegenys nesugeba matyti įdubusių veidų, atrodo, kad įdubusi kaukės dalis yra jos priekinė dalis. Tai tarsi veido matymas toje vietoje, kur jo neturėtų būti. Ir tai yra dar vienas nuostabus pavyzdys. Kita vertus, tam, kad tai suprastum, turi pamatyti.
- Anksčiau kalbėjot ir apie baimės epizodą. Jei galėtumėt truputį apie šią seriją papasakoti, manau, ji galėtų būti puikus realybės šou pavyzdys.
- Taip, žinai, kalbant apie baimę, mes iš tiesų pažvelgėme į migdolinį kūną (angl. „amygdala“), kuris valdo baimę ir nerimą. Žinai, jis veikia tuomet, kai žmonės turi nuspręsti, ar verta baimintis ir nerimauti, ar tiesiog nuslopinti grėsmės pojūtį. Migdolinius kūnus paveldėjome, nes jie mums gerai pasitarnavo prieš tūkstančius metų. Tuo metu galėjome išgyventi tik tuo atveju, jei nuolatos būdavome ypatingai budrūs. Viso to pasekmė yra ta, kad šiais laikais nuolatos nerimaujame be jokios rimtos priežasties.
Tame epizode rodėme namą, kuriame vaidenasi. Kalbėjome apie tai, kaip žmonės vietas skirsto į tokias, kuriose tuo pat metu ir bijo, ir jaučiasi saugūs (pvz., siaubo filmai). Taip pat atlikome bandymą su manimi. Tai buvo tarsi rusiška ruletė, tačiau naudojant sudužusius butelius. Nors ir žinojau, kad visa tai buvo suplanuota ir viskas buvo tvarkoje, vis vien jaučiau baimę, kadangi abejojau. Jaučiau, kad vis vien yra galimybė būti sužeistam. Tai buvo nepaprastai įdomu. Turiu omeny tai, kad baimė - tai nepaprasta tema.
- Ar filmuojant realybės šou dalis buvo kažkas, apie ką sužinojęs likai nustebintas?
- Taip, mane apstulbino regimasis suvokimas. Mintis, kad turime mažą skiriamąją gebą ir tai, kad akimis regime dvimačius vaizdus, kuriuos smegenys paverčia aukštos kokybės trimačiais vaizdais, yra tikrai nuostabi. Smegenys praktiškai sukuria tikrovę. Mūsų smegenys aktyviai dalyvauja atvaizduodamos kiekvieną patirtą akimirką. Taigi su pasauliu mes nesusiduriame tiesiogiai – mes jį interpretuojame.
- Paskutinis klausimas: ar yra dar kas nors, ką turėtumėme žinoti apie „Žaidimus mintimis“?
- Vienas iš puikiausių šio šou žiūrėjimo aspektų yra tas, kad žinios yra galia. Norime, kad žmonės domėtųsi, kaip viskas vyksta... kauptų informaciją. Žinojimas, kaip veikia įtikinėjimas, galėtų juos paversti geresniais vartotojais. Dėmesio ir jo sutelkimo išmanymas galėtų jiems padėti tapti veiksmingesniais darbe. Šis šou yra pramoginis. Jis kupinas jaudulio, tačiau dauguma išmoktų dalykų suteikia gilios išminties, kuri gali pagerinti žmonių gyvenimą. Tai puikus šou, kurio dalimi gali tapti bet kas.
„Žaidimai mintimis“ (angl. „Brain Games), kiekvieną antradienį nuo 20 val., per „National geographic“.
