„Nežinau, ar Lietuvoje yra žmogus, turintis tiek patirties su jaunais žmonėmis, kiek turiu aš”, – sako Aurelija ir vargu ar kas išdrįstų ginčytis. Ji turi biologinį sūnų, įvaikintą dukrą, tris globotinius ir vieną anūką. Be to, jau kelis dešimtmečius Aurelija negali nusigręžti nuo tų, kuriems reikia motiniškos šilumos.
„Buvau įsteigusi šeimyninius globos namus. Po mano sodybos stogu vienu metu gyveno net 28 vaikai. Visais jais rūpinausi viena, stengiausi kaip tik galėjau. Dabar tikriausiai žinau viską, kas tik gali neraminti jauną žmogų”, – sako šešiasdešimtmetė kaunietė.
Aurelija net neabejoja, kad geras patarimas ir palaikymas gali padėti išspręsti ir visiškai beviltiškas problemas. Juk jos pačios gyvenime panašių pavyzdžių – šimtai.
„Iš globos namų esu paėmusi vieną dešimtmetę. Ji žiūrėjo gailiom akytėm – negalėjau nepasiimti. Globos namuose mane gąsdino, kad būtent ta mergaitė – labiausiai išdykusi, vagiliauja, meluoja, kad bus su ja sunku. Tokios kalbos mane tik paskatino ją priglausti. Rezultatas – išaugo nuostabi moteris. Žodžiu, ne visada reikėtų vadovautis stereotipais.
Prieš debiutą televizijoje Aurelija nesijaudina: „Toli gražu ne visi mano auginti vaikai buvo Dievo dovanėlės. Kai kuriuos teko kaip reikiant paauklėti. Tai ko baimintis? Pagalbos paprašiusiems jaunuoliams tikrai turėsiu ką pasakyti”, – įsitikinusi televizijos naujokė.
