Tą pačią barzdos šukuoseną Tadas nešiojo jau labai seniai, o netikėtus pokyčius paskatino noras išbandyti ką nors naujo. „Visi įprato mane matyti su pritrumpinta ir paformuota kelių dienų barzdele, tad pamatyti visai be smakro plaukų artimiesiems buvo didesnis šokas nei man pačiam. Buvo truputėlį nejauku be barzdos ir toks jausmas, kad visada šalta”, – atviravo Tadas.
„Jaunystėje negalėdavau švariai skustis, nes odą iš karto išberdavo. Pradėjau auginti barzdą ir iš aplinkinių išgirdau, kad ji man labai tinka. Todėl nebeeksperimentavau nei su jautriai odai skirtomis priemonėmis, nei pačios barzdos plaukeliais. Tiesa, dabar skusdamasis su vėsinančia barzdaskute išvengiau visų jautrios odos problemų“, – atviravo Tadas. Paklaustas, ar dabar visada skusis glotniai, Tadas šyptelėjo ir pridūrė, kad apie tai pagalvos pavasarį, kai tik atšils orai.
