Alfas Ivanauskas dievina balandėlius ir bulvinius blynus

Projekto „Virtuvės mitų griovėjai“ sumanytojas ir siela Alfas Ivanauskas (30 m.) jau yra sugriovęs aibę mitų, sulaužęs daugybę tradicijų, paragavęs šiurpą keliančių patiekalų, įgyvendinęs pačias netikėčiausias idėjas ir pelnęs tarptautinį pripažinimą.

A.Ivanausko kepsnių kvapas kutena nosis sostinės Katedros aikštės praeiviams.<br>R.Daškevičiaus nuotr.
A.Ivanausko kepsnių kvapas kutena nosis sostinės Katedros aikštės praeiviams.<br>R.Daškevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Erika Zabulėnienė

Jul 28, 2014, 6:30 AM, atnaujinta Feb 11, 2018, 4:57 PM

Sostinės Katedros aikštėje A.Ivanauskas įsirengė jaukų kampelį, kuriame kvepia prieskoniais ir kepsniais. Praeiviams nosis kutena gardūs kvapai, sklindantys nuo grilio, rašo žurnalas „TV antena".

Čia filmuojamos „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „VMG vasara“, kuriose pateikiama daugybė receptų – ką skanaus, greito ir netikėto galima pasiruošti iškylaujant gamtoje.

Virtuvė Vilniaus centre

Kitądien Alfas su komanda užleido dūmais visą sostinės Vinco Kudirkos aikštę ir vertė aikčioti praeivius – toks netikėtas naujojo VMG žurnalo „Grilio biblija“ pristatymas.

VMG žurnalas šiemet Kinijoje vykusiuose kulinarijos leidybos apdovanojimuose buvo pripažintas geriausiu pasaulyje. Šiame numeryje – 150 receptų, skirtų kepsniams ant grotelių, pagardams, padažams ir netgi desertams.

Taip pat – verslininkų Antano Zabulio, Arvydo Avulio, Igno Staškevičiaus, Astos Valentaitės, aktorių Gražinos Baikštytės, Jurgitos Jurkutės, krepšininko Simo Jasaičio bei kitų garsių Lietuvos žmonių mintys apie maistą, valgymo įpročius, kultūrą ir patiekalų ruošimą.

Kepė žalius agurkus

Tai tik dalis jo sumanymų ir veiklos. A.Ivanauskas su komanda triūsia specialiose kulinarijos mokyklose su vaikais, organizuoja spalvingus renginius, o nuo rudens ruošia naują laidą „Lietuvos ryto“ televizijoje.

Savo kulinarinius ieškojimus Alfas pradėjo dar būdamas aštuonerių – kepė žalius agurkus. Pasiteiravusi, ką sūnus veikia, motina numojo ranka ir leido eksperimentuoti.

„Kepti agurkai buvo labai neskanūs, – apie nepavykusius vaikystės bandymus juokdamasis pasakojo A.Ivanauskas. – Taigi mano pirmas blynas buvo ne blynas, o agurkas.“

Kur kas geriau pasisekė irisiniai saldainiai – kiek palaužęs galvą ir pavartęs porą knygų vaikas jų pasigamino pats. Vėliau pasipylė keksai, keksiukai, kitokie saldumynai.

Trys didelės svajonės

Didžiojoje gyvenimo sankryžoje Alfas vis dėlto pasirinko ne kulinariją, o meno istorijos studijas Lietuvos edukologijos universitete.

„Norėjau būti ir kulinaras, ir žurnalistas, ir renginių organizatorius, – apie dvejones renkantis profesiją pasakojo Alfas. – Taip jau atsitiko, kad nugalėjo meno istorija.“

Neilgam. Dar nebaigęs mokslų jis dirbo renginių organizavimo ir restoranų verslo srityje, o vėliau nėrė į kulinarijos pasaulį.

– Regis, gyvenimas surežisavo taip, kad dabar visos trys jūsų svajonės išsipildė – ruošiate patiekalus, leidžiate žurnalą, rašote knygas ir organizuojate spalvingus renginius? – paklausiau A.Ivanausko.

– Man labai pasisekė, kad viskas susijungė į vieną veiklą ir dirbu darbą, kurį labai mėgstu.

– Kokius mitus griaunate šią vasarą?

– Vienoje laidoje parodėme, kad ant grotelių galima išsikepti mėsainius ne tik iš bandelių ir mėsos, bet ir iš vaflių, derinti juos su įvairiausiais padažais.

Norime pamokyti, kaip taisyklingai ant grotelių kepti žuvį, nes dauguma žmonių kažkodėl žuvį kepa ilgiau nei mėsą.

Taip pat atskleisime, kokį desertą galima pasiruošti ant grilio. Bandysime įtikinti, kad ant grotelių galima kepti ne tik šašlykus, baklažanus, cukinijas ar pomidorus. Tam puikiai tinka ir šviežios morkos, brokoliai, žiediniai kopūstai. Net ir ridikėliai.

– Įdomu, koks keptų ridikėlių skonis?

– Kaip keptų ridikėlių. (Juokiasi.) Reikia išbandyti pačiam, skonis tikrai įdomus. Tik virti ridikėlių nepatariu.

Nedidelės keptos šviežios morkos – taip pat labai skanu.

– Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad moka marinuoti ir kepti šašlykus. Ar galite sugriauti ir šį mitą?

– Lietuviai bijo kepti didelius mėsos gabalus, dažniausiai mėsą supjausto gabaliukais, padaro šašlykus ir veria ant iešmų. O mėsa jiems – būtinai tik kiauliena arba vištos krūtinėlė. Kad kepsnys būtų sultingesnis, reikėtų kepti ne krūtinėlę, o kulšeles.

Jei kepamas didelis mėsos gabalas, jį marinuoti galima iš vakaro, tačiau nedidelius šašlykų gabaliukus pakanka pamarinuoti ir pusvalandį. Tai, kad mėsą reikia laikyti marinate per naktį, – mitas.

Norėčiau, kad lietuviai pagaliau atprastų marinuoti mėsą su majonezu, kečupu ir kitais pažadais. Tai didžiulė klaida, o neretai – net ir kenksminga sveikatai.

Pavyzdžiui, į kečupą dedama įvairių komponentų, tokių kaip emulsikliai, stabilizatoriai, tirštikliai, kurie kepami ant grotelių išskiria pavojingų sveikatai medžiagų. Kečupą galima vartoti neverdant ir nekepant.

Lygiai taip pat ir majonezas – kepant jame marinuotą šašlyką dega kiaušinių milteliai ir kiti priedai, kurie mėsai visiškai nereikalingi. Majonezas išskiria ir kitų kenksmingų medžiagų.

Jo sudėtyje yra aliejaus, tačiau mėsą su prieskoniais galima marinuoti vien tik pavilgant aliejuje, mat jis padeda įsigerti prieskoniams. Majonezą palikite valgyti su kiaušiniais.

– Su kuo siūlote marinuoti mėsą?

– Puikus būdas marinuoti – su rūgpieniu. Jis labai suminkština mėsą. Įdomus ir kivių marinatas. Rūgštyje esantys enzimai ardo mėsą ir taip ją suminkština. Tik kivį reikėtų sutrinti šakute, kad neliktų sėklų kartumo. Prie kepsnių labai svarbūs padažai. Jų taip pat galima pasiruošti pačių įvairiausių.

– Kokią žuvį ant grotelių kepti skaniausia ir paprasčiausia?

– Dabar parduotuvėse dažnai būna vilkešerių ir skumbrių. Nors lietuviai įpratę valgyti karštai arba šaltai rūkytas skumbres, bent jau man skaniausios keptos ant grotelių. Tai nebrangi, lengvai paruošiama ir neturinti daug ašakų žuvis.

– Ar lietuviai noriai laužo nusistovėjusias maisto ruošimo tradicijas?

– Kuo toliau, tuo daugiau matau pokyčių. Gauname daug laiškų, kuriuose rašoma, kad žmonėms galbūt ne viską pavyksta pagaminti pagal mūsų receptus. Tačiau skaityti, domėtis ir laužyti stereotipus, įaugusius nuo vaikystės, jiems įdomu.

Vis daugiau žmonių išdrįsta eksperimentuoti virtuvėje, o ypač – jaunimas. Naujovėmis domisi daug keliaujantys žmonės.

– Kaip pavyksta išlikti lieknam?

– Ne viską, ką pagaminu, valgau. (Juokiasi.) Kalorijas sudegina daugybė veiklos, rūpesčių ir reikalų. Be to, sportuoju. Na, ir visuomet žiūriu, ką valgau.

– Ar turite savo autorinį patiekalą?

– Turbūt viskas pasaulyje yra išrasta, tik skirtingai interpretuojama. Paauglystėje gamindavau morkų ar burokėlių skonio ledus, tačiau panaršę internete rastume daugybę panašių receptų. Bet anuomet, kai man buvo 15-a, labai jais didžiavausi, nes maniau, kad niekas pasaulyje, išskyrus mane, tokių negamina.

– Kodėl vis dėlto nepasirinkote kulinarijos studijų?

– Būdamas 15-os paprašiau tėvų, kad įdarbintų restorane. Bet kai keletą mėnesių reikėjo ruošti vieną ir tą patį patiekalą, supratau, kad man tai neįdomu.

Tiesa, stojau ir į žurnalistiką – stojamuosius egzaminus išlaikiau puikiai, bet nepakako kažkurio mokyklinio balo.

– Daugybė merginų neatsispirtų, jei toks išvaizdus vaikinas kaip jūs atneštų į lovą pusryčius. Ar sugriausite ir šį mitą?

– Asmeniniame gyvenime gaminu, bet labai mažai. O lovoje yra ką veikti, todėl pusryčiauju prie stalo. (Juokiasi.)

– Ar yra žmogus, kuriam tai skirta?

– Yra. Tik ne visada aš esu. (Juokiasi.)

– Kokiu ypatingu patiekalu galima suvilioti jus?

– Kai kas žino, kad labai mėgstu balandėlius ir bulvinius blynus.

– Ar tie balandėliai ir yra balandėliai, ar kitokie?

– Dievinu mamos ir mano draugės ruošiamus balandėlius. Galbūt šis patiekalas ne visuomet atrodo patraukliai, bet jo skonis nuostabus.

Beje, balandėliams galima kuo puikiausiai naudoti pekininius kopūstus. Jie minkštesni, o skonis nedaug skiriasi. O ir suvynioti galima gražiau nei į paprasto kopūsto lapus. Tiesa, šiuos kopūstus taip pat reikia perlieti karštu vandeniu.

Lietuviai įpratę pekininius kopūstus naudoti salotoms, bet to daryti nereikėtų, mat kinai juos deda į sriubą. Iš paprastai papjaustytų sausų pekininių kopūstų paruoštos salotos atrodo tarsi medinės. Reikėtų nuo to atprasti.

Balandėlių įdarui ryžius galima maišyti su grikiais, tačiau jie neturi būti pervirti, kad nesigautų košė. O jei dar prieš tai grikius pakepintume keptuvėje, atsiskleistų puikus riešutų skonis.

Balandėlių neįsivaizduoju be bulvių košės, kurią galima paskaninti morkomis, burokėliais arba krapais – žiūrint, kokios norite košės spalvos ir skonio.

– Neišpeiksite cepelinų?

– Oi ne, cepelinai yra labai gerai, tik nereikia jais per dažnai mėgautis, didžiuotis ir jais bandyti užsieniečių. Na, nebent tuos, kurie išties ieško egzotikos.

Niekada niekam nesakau, kad tai mūsų nacionalinis patiekalas. Tai labiau tautos patiekalas.

– Tuomet kas yra mūsų nacionalinis patiekalas?

– Šaltibarščiai, šalta agurkų ar ridikėlių sriuba, šviežia arba rūkyta žuvis, ungurys, medus su koriu ir agurkais, šviežios uogos. Tai labiau produktai nei patiekalai. Žinoma, svarbu, kaip juos patieki.

Štai neseniai kinų delegacijai surengėme vakarienę miške. To jie visiškai nesitikėjo. Padengėme ten stalą ir vaišinome miško gėrybėmis – rizotu iš perlinių kruopų ir voveraičių, upėtakių tartaru su kiškio kopūstais, desertu su miško uogomis – žemuogėmis, gervuogėmis, avietėmis ir šaldyto azoto pieno trupiniais. Turime daugybę patiekalų, kuriais galime didžiuotis labiau nei cepelinais.

A.Ivanausko šaltibarščiai

Produktai (4 porcijoms): 1 litras šalto kefyro, 3 švieži trumpavaisiai agurkai, 2 rauginti agurkai, kuokštelis krapų, 2 virti kiaušiniai, 1 šaukštas cukraus, pora svogūnų laiškų, keturi ridikėliai, sauja sultenių, druska, pipirai.

Ruošimas: produktus sudėkite į smulkintuvą ir sutrinkite. Išpilstytą sriubą papuoškite šviežiais krapais ir ridikėliais.

Traškus užkandis draugų vakarėliui

Produktai (4 porcijoms): 1 šviesi čiabata, 2–3 šaukštai alyvuogių aliejaus, 1 prisirpęs mangas, 3 šaukštai moliūgų sėklų, pusė mėlynojo svogūno, 100 g fetos, kuokštelis šviežių kalendrų arba mėtų, 1 šaukštas balzaminio acto.

Ruošimas:

- Čiabatą supjaustykite maždaug 2 cm storio riekėmis ir paskrudinkite ant grotelių.

- Keptuvėje pakepinkite moliūgų sėklas. Mangą supjaustykite stambiais gabalėliais, o mėlynąjį svogūną – pusžiedžiais.

- Ant apskrudusios čiabatos užpilkite šiek tiek alyvuogių aliejaus, dėkite mango gabalėlius, svogūnus, laužytą fetą, apibarstykite kalendromis ir kepintomis moliūgų sėklomis.

Makaronų salotos iškylai

Produktai (4–5 porcijoms): 500 g virtų „fussilli“ makaronų, 100 g konservuotų kukurūzų „Bonduelle“, 1 virtas brokolio žiedynas, 50 g kietojo sūrio.

Padažui: 10 džiovintų pomidorų, kuokštelis šviežių bazilikų, 1 šaukštas „Dan Sukker“ cukraus sirupo, žiupsnelis druskos, žiupsnelis juodųjų pipirų.

Ruošimas:

- Į smulkintuvą sudėkite džiovintus pomidorus kartu su marinatu, šviežius bazilikus, įpilkite cukraus sirupo, įberkite druskos, pipirų ir sumalkite.

- Išvirtus makaronus dėkite į lėkštę, ant viršaus suberkite kukurūzus, užpilkite paruoštu padažu ir viską gerai išmaišykite.

- Brokolius apvirkite 1 minutę, dėkite į lėkštę, įtarkuokite kietojo sūrio ir dar kartą gerai išmaišykite.

Varškės keksas su šaldytomis avietėmis

(8–10 porcijų)

Produktai: 200 g šaldytų arba šviežių aviečių, 300 g kvietinių miltų, 200 g varškės, 5 kiaušiniai, 250 g sviesto, 3 bananai, 1 šaukštelis kepimo miltelių, 4 šaukštai avižinių dribsnių, pusė imbiero šaknies, 1 stiklinė cukraus.

Ruošimas:

- Sviestą suplakite su cukrumi iki vientisos masės.

- Po vieną muškite kiaušinius ir plakite toliau. Į šią masę po truputį dėkite dalį persijotų miltų ir maišykite.

- Sudėkite varškę, tarkuotą imbierą, kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir likusius miltus.

- Kepimo skardą ištepkite sviestu, dėkite dalį tešlos, o ant jos – du į šešias dalis sulaužytus bananus ir pusę aviečių.

- Sukrėskite likusią tešlą, išdėliokite dar vieną sulaužytą bananą ir suberkite likusias avietes. Apibarstykite avižiniais dribsniais ir kepkite 45–50 minučių 185 laipsnių temperatūroje.

Padažai prie kepsnių per 90 sekundžių

POMIDORŲ PADAŽAS SU KAPARĖLIAIS

Produktai: 5 vyšniniai pomidorai, 2 šaukštai pomidorų pastos, 1 šaukštas konservuotų kaparėlių, 1 šaukštas Vusterio padažo, 2 skiltelės česnako, 1 šaukštas cukraus „Dan Sukker“, žiupsnelis druskos, pipirų.

Ruošimas: visus produktus sudėkite į elektrinį smulkintuvą ir sutrinkite. Padažas tiks prie vištienos, jautienos, kiaulienos.

IMBIERINIS PADAŽAS

Produktai: 100 g marinuoto imbiero, 5 vyšniniai pomidorai, 1 šaukštas cukraus „Dan Sukker“, 2 šaukštas alyvuogių aliejaus, 1 šaukštas „Sweet Chili“ padažo, žiupsnelis druskos.

Ruošimas: viską sudėkite į elektrinį smulkintuvą ir sutrinkite. Padažu gardinkite žuvies ir vištienos patiekalus.

PRIESKONINIŲ ŽOLELIŲ PADAŽAS

Produktai: sauja prieskoninių žolelių (petražolių, bazilikų, kalendrų), 2 šaukštai baltojo vyno acto, 1 šaukštas cukraus, 2 šaukštai saulėgrąžų aliejaus, 1 skiltelė česnako, žiupsnelis druskos, pipirų.

Ruošimas: viską sudėkite į elektrinį smulkintuvą ir sutrinkite. Padažu gardinkite žuvies, daržovių ir vištienos patiekalus.

KRIENŲ PADAŽAS

Produktai: 3 šaukštai krienų, 7 marinuoti agurkėliai, 1 šaukštelis cukraus „Dan Sukker“, 2 šaukštai majonezo, žiupsnelis laiškinių česnakų. Padažas tiks prie kiaulienos patiekalų ir dešrelių.

AŠTRUS RYTIETIŠKAS PADAŽAS

Produktai: 4 šaukštai terijakio padažo, žiupsnelis šviežių kalendrų, žiupsnelis šviežių bazilikų, ketvirtadalis aitriosios paprikos be sėklų, ½apelsino sulčių, ½žaliosios citrinos sulčių, žiupsnelis druskos. ruošimas: viską sudėkite į elektrinį smulkintuvą ir sutrinkite. Padažu gardinkite avienos, ėrienos ar daržovių patiekalus.

RIDIKĖLIŲ PADAŽAS SU GRAIKIŠKU JOGURTU

Produktai: 6 ridikėliai, 5 šaukštai natūralaus graikiško jogurto, 8 konservuoti kaparėliai, žiupsnelis druskos, pipirų.

Ruošimas: į elektrinį smulkintuvą sudėkite ridikėlius, kaparėlius, įdėkite šaukštą majonezo, pagardinkite druska, pipirais ir sutrinkite. Gautą masę sumaišykite su likusiu jogurtu. Padažu gardinkite kiaulienos ir daržovių patiekalus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.