Ar teisinga smerkti Marijų Adomaitį? Apie tai, ar atlikėjo nuomonė – homofobija, ar žodžio laisvė „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjosi Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkė Jūratė Juškaitė, dienraščio „Lietuvos rytas“ muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys bei viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.
– Ramūnai, kiek žinau pažįstate Marijų Adomaitį nuo pat vaikystės. Ar iš jo buvo galima tikėtis tokio komentaro?
– Aš visiškai nesitikėjau. Man tai yra visiškas šokas. Su juo ne vieną sykį yra tekę bendrauti daugeliu temų. Niekada gyvenime, nei kai kalbėdavomės apie renginius, kuriuose jis dalyvauja, keliones aplink pasaulį, nei apie festivalius, kuriuose jis dalyvauja, kur daug gerai žinomų didžėjų priklauso lytinėms mažumoms, nebuvo jokio žodžio, kuris buvo panašus į tai, kas atsidūrė jo „Facebook“.
– Ar jūs žinote jo nuomonę apie seksualines mažumas?
– Negaliu pasakyti, kad turėjom diskusiją būtent šita tema. Dalis mano smegenų vis dar nori tikėti, kad tai yra absoliutus nesusipratimas, sąmonės užtemimas, nes tai visiškai nepanašu į tai, ką man yra tekę girdėti iš Marijaus.
– Kas tai galėtų būti? Atlikėjas iš Kauno, kuris yra dirbęs su Egidijumi Dragūnu, kuris taip pat garsėja pakankamai aštriais, homofobiškais pasisakymais. Kaunietiškas mentalitetas prasiveržė?
– Pats esu iš Kauno, nenorėčiau to priskirti prie vieno ar kito miesto. Spėliodamas galėčiau pacituoti tai, ką vienas žmogus pasakė mano „Facebook“ sienoje. Marijui yra 32m., auklėjimo, augimo, formavimosi kaip asmenybės laikotarpis vyko aplinkoje, kur girdėdavome įvairiausių kalbų, apie lytines mažumas, buvo nekorektiškų dalykų, kuriuos sau leisdavo leptelėti mokytojai, tėvai. Galbūt kažkokie dalykai gali užsifiksuoti, bet tai jokiu būdu nėra pasiteisinimas, turint omenyje, kiek daug tas žmogus yra keliavęs po pasaulį, susidūręs su įvairiausia kultūra. Čia mažytė užuomina, jeigu Marijus iš tiesų mano taip, kaip ten buvo parašyta. Tikiuosi, kad jisai taip nemano. Šaknų ieškočiau tame laikmetyje, kuriame buvo labai daug baimių.
– Šis muzikantas yra pasiekęs tai, ko niekam kitam nepavyko padaryti, yra labai gerai žinomas tarptautinėje muzikantų bendruomenėje. Ramūnai, ar ši istorija yra taškas jo karjeroje?
– Artimiausiu laiku, jeigu kalbame apie tarptautines arenas, tai taip. Ar tai taškas visiems laikams? Niekada nereikia sakyti niekada. Yra daugybė istorijų, pradedant kino, televizijos, baigiant muzikos pasaulio žmonėmis, kurie padaro labai didelių klaidų, prikalba labai negerų dalykų. Viskas priklauso nuo to, kiek nuoširdžiai supranta tą klaidą ir tai sugeba parodyti. Didelė auditorijos dalis gali atleisti arba ne.
- Tas atsiprašymas socialinėje erdvėje buvo nuoširdus?
– Jis atrodo formaliai. Taip, kaip skubiai yra sprendžiamos krizės. Galite pamatyti tai ne vieno į nemalonią situaciją patekusio garsaus žmogaus socialinio tinklo paskyroje. Tai būna kuo trumpesniais sakiniais paaiškinama, kad padarė negerai, tam nepritaria ir traukiasi. Mano akimis tai gana formalus dalykas. Nuoširdžių paaiškinimų kol kas negirdėjome.
- Arijau, gal bloga reklama irgi reklama?
– Pasižiūrėkime, kaip sureagavo tie žmonės, kurie užtikrina, kad jis yra žvaigždė – fanai, festivalio organizatoriai.
– Gal čia momentinis dalykas? Nesudalyvaus keliuose festivaliuose, kurį laiką neturės kontrakto su agentais.
– Tas kurį laiką gali užtrukti pakankamai ilgai, turint omeny, kad jo atsiprašymas yra formalus ir nelabai žmogiškai parašytas. Jo neužtenka, kad šita krizė nusloptų jo dėka. Ji gali nuslopti per tam tikrą laiką bet žala gali būti padaryta milžiniška. Tiek jam asmeniškai, tiek jo prekiniam ženklui. Kalbam apie pasaulinio lygio žvaigždę. Kalbant apie tai, kas nutiko, turim įvardinti iš techninės pusės, kaip ta žinutė fiziškai išvis galėjo atsidurti viešoje erdvėje pasaulinės žvaigždės lūpomis.
– Atsidūrė socialinio tinklo asmeninėje paskyroje. Ją išplatino ne jis pats. Jūrate, ar buvo teisinga išplatinti šią žinutę?
– Komunikuodami, kurdami savo profilius taip pat komunikuojame į išorę. Profilis nėra skirtas man, jums ar penkiems draugams. Tą reikia turėti omenyje formuojant šitą erdvę, turi galvoti, kas bus auditorija ir kam platini šitas naujienas. Manau puiku, kad tai buvo paviešinta, taip ir turėjo atsitikti.
- Jūsų kolega Romas Zabarauskas nusiuntė informaciją vienam redaktoriui ir ji pasklido kaip virusas. Tai sužlugdė muzikanto karjerą. Neapmaudu? Juk tai žmogus, garsinantis Lietuvą. – Man yra apmaudu dėl to, kad šis žmogus garsins Lietuvą ne tik dėl savo muzikos, bet ir šito komentaro, stiprins neigiamą Lietuvos įvaizdį. Kitas dalykas, šį asmenį seka ne tik pasaulinė auditorija, bet ir LGBT paaugliai, kurie auga Rokiškyje, Zarasuose ir kitur. Jie klauso, ką jis sako, perskaitė palyginimą su pedofilija. Pagalvokim, kokią įtaką tas žmogus padarė paaugliams.
– Jūrate, bet visi žmonės daro klaidas. Atsiprašė, tai gal to gana?
– Atsiprašymas buvo labai formalus, neaišku, ar tai buvo jo asmeninė pozicija, kas atsitiko. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje gyvenančios LGBT bendruomenės galėtų pasakyti gerai, tai buvo klaida, bet mes nieko neišgirdom.
- Vienoje pusėje yra keistas komentaras, kitoje – nuopelnai muzikai. Ar galima ant tų pačių svarstyklių dėti abu šiuos dalykus?
– (R. Zilnys) Galima. Galima būtų suregzti ilgą pasaką apie tuos atlikėjus, kurie gana smarkiai sugadino savo karjerą asmeniniais poelgiais. Šiais laikais nelabai išeina atskirti, tai labai greitai pasklinda. Boikotavimai, plokštelių laužymai, bilietų nepirkimas. Marijus tikrai nėra pirmas žmogus muzikos pasaulyje, kuriam tai nutinka. Labai norėčiau, kad tai neišsivystytų į gulinčiojo spardymą. Jis labai smarkiai gavo per kuprą, bet labai daug priklauso, ar jis nuoširdžiai suvokia, kad tai, kas atsirado „Facebook“ yra labai negerai, ar jis sugebės iškomunikuoti. Dabar mes nežinome nieko.
- Jums pastarosiomis dienomis su juo neteko bendrauti?
– Ne. Bendravau su keliais žmonėmis aplink jį. Taip, jis yra labai nusiminęs, jo nuotaika yra labai bloga.
- Jis neketina paaiškinti išsamiau, pasakyti savo nuomonės dėl seksualinių mažumų?
– Manau anksčiau ar vėliau tai bus. Įsivaizduokime, jeigu Arijus būtų jo viešųjų ryšių konsultantas, jis tikriausiai suprastų, kad yra labai daug klausimų ir nežinia, kaip daryti.
– Ar tikrai tokiais atvejais geriau nieko nedaryti?
– (A. Katauskas) Anksčiau ar vėliau jam reikės atsistoti prieš kameras. Nėra kito varianto jam grįžti į žaidimą, jam reikės atsistoti ir pripažinti savo klaidą. Kol kas jis atsiprašė, formaliai kažkas parašyta, nes tuo metu privaloma taip padaryti. Stresas yra didžiulis, nežinom, kaip žmogus jaučiasi ir fiziškai. Sustabdyti srauto, kuris yra socialinėje medijoje, beveik neįmanoma, o jį paskatinti neatsakingu leptelėjimu yra labai lengva.
- „Maximos“ tragedijoje lūžis buvo po dešimties dienų, kai atsistojo žmogus, net ne iš vadovų ir atsiprašė.
– (A. Katauskas) Jeigu vietoj žinutės būtų įvykęs išėjimas į viešą erdvę ir prisipažinimas, turėtume kitokią situaciją. Tačiau laikotarpis praleistas. Kiekviena krizė yra unikali, bet krizė prasideda iki žinutės. Kažkas nesužiūrėjo, kad jis gali tokį dalyką leptelėti.
- Jūsų manymu, vadyba nedirbo?
– (A. Katauskas) Negalima kaltinti žmogaus, kad jis nemoka komunikuoti. Jis neprivalo mokėti ir gerai groti, būti pasauline žvaigžde ir mokėti komunikuoti. Kažkas turėjo numatyti, kad taip gali potencialiai įvykti. - Jūrate, šis atvejis beprecedentis. Tačiau Lietuvoje tokių komentarų galima perskaityti kas dieną. Juos rašo ne mažiau Lietuvoje garsūs žmonės, burnoja vieni už kitus ir niekada neatsako už savo žodžius. Kodėl šitų komentarų mes neplatinam? Tarkim teisingumo ministras Juozas Bernatonis pasisakė apie tai, kad priešinasi homoseksualų partnerystei. Užtektų kažkur paviešinti ir turbūt turėtumėm straipsnį tarptautinėje žiniasklaidoje. – Nežinau, ar būtų sureaguota, jei pono Bernatonio žodžiai būtų paviešinti plačiau. Šiuo atveju suveikė tai, kad kažkam užsienyje tai rūpi, kad Lietuvos vardas šiuo atveju yra juodinamas. Tai yra viešosios erdvės Lietuvoje atspindys, į juos yra nereaguojama. Šiuos pasisakymus paaugliai mokyklos suole, troleibuse, tėvų namuose girdi kiekvieną dieną. Kiek yra mokytojų, tėvų, kurie atsistotų ir pasakytų, kad taip vadinti tam tikros grupės žmones yra nepriimtina, kad su tais asmenimis LGBT asmenų lyginti nepriimtina? Kiek mes turime to užnugario? Nemažai pažįstu LGBT jaunimo, tačiau galiu prisiminti tik vieną atvejį, kuomet mokytoja, išgirdusi žodį iš „p“ raidės atsisuko ir aiškiai pasakė, kad klasėje patyčios yra nepriimtinos.
– Kas iš to, kad taip atsitiko su Adomaičiu? Tarptautinėje erdvėje sureaguota, bet Lietuvoje juk niekas nepasikeis?
– Bet mes sėdim čia ir diskutuojam. Galim iš naujo perkalbėti, kas yra laisvas žodis ir kokios yra jo ribos. Jeigu toje žinutėje būtų pavartoti kitos grupės asmenys – neįgalūs, moterys, žydai, ar mes šiandien kalbėtume apie neva laisvo žodžio varžymus? Aiškiai identifikuotumėm, kad tai yra neapykantos kalba.
– Ši istorija buvo lyginama su „Charlie Hebdo“ istorija, kuomet žudynės įvyko dėl to, kad pranašo Mahometo karikatūros buvo vaizduojamos kitaip. Tada visi gynė tą žodžio laisvę. Yra manančių, kad šiuo atveju žodžio laisvė taip pat turėtų galioti. Žmogus išreiškė savo nuomonę.
– Neapykantos kalba ir laisvas žodis yra du skirtingi dalykai. Ironiškai rodyti tam tikrus dalykus yra viena, bet atvirai tyčiotis, lyginti su pedofilija yra klaidinanti, žeminanti informacija. Tai neturi nieko bendro su diskusija, bandymu kalbėti, kelti kažkokius klausimus.
– Kai kurie komentarai sako, kad apskritai darosi tabu kalbėti apie homoseksualus Lietuvoje. – Taip, tabu yra pasakyti, kad homoseksualai yra pedofilai. Manau, kad čia mūsų visuomenėje turėtų būti aiškiai išdiskutuotas ir suvoktas klausimas.
– Arijau, sakėte, kad jeigu ministro J. Bernatonio žodžiai būtų paviešinti, greičiausiai jie būtų nušviesti.
– Taip. Dar labiau esu įsitikinęs, kad po šio įvykio kai kurių pasisakymų vertimų turėsim labai daug. Gali būti, kad čia įvyko mažas lūžis. Tikslinė auditorija nedarė spaudimo nei atlikėjams, nei politikams, kad vienaip ar kitaip šiuo klausimu turėtum elgtis. Turim Seimo narių, kurie iš to susiformavo politinį kapitalą ir iš to laimi Seimo rinkimus. Šis dalykas vis tiek turi pasikreipti. Lietuva nėra unikali, kitose šalyse yra panašių atvejų. Klausimas, kiek mes, kaip atlikėjai, klausytojai, rinkėjai, pirkėjai galim su tuo gyventi. Turbūt jeigu Seimo narys įžeis vaikus, moteris mes tam nepritarsim, jį bausime rinkimuose. Lietuvių kalba yra unikali, mūsų dažnai niekas nesupranta, tačiau jeigu apie tai pradėsime šnekėti, tai keisis. – Susidaro nuomonė, kad Lietuva ir visas pasaulis aplinkui yra du skirtingi pasauliai. Tarptautinėje bendruomenėje viskas kur kas rimčiau vertinama, nei mes galvojame.
– (J. Juškaitė) Nežinau, ar tai adekvatu lyginti. Taip, tai yra nepriimtina, tačiau mes laisvoje valstybėje gyvename 25 metus. Man atrodo, kad šitas pasisakymas ir diskusija kuri kilo yra bendro demokratinio proceso dalis. Ministro, prezidentės ar ministro pirmininko pasisakymai netampa tuo lūžio tašku, nors turėtų būti vertinami labai griežtai. Galbūt muzika atneš tą pokytį.
– Ramūnai, Marijus Adomaitis nedalyvaus keliuose muzikos festivaliuose, agentūra „Coda“ atsisakė būti jo agentu, leidyba atšaukė prekybą jo naujuoju singlu. Ką tai reiškia atlikėjui? Kiek tai gali kainuoti?
– Nebandysiu spėlioti. Čia jokia paslaptis, kad Lietuvoje yra bandymų kviesti jį koncertuoti, vieną kartą pasirodė jau išgarsėjęs kaip Ten Walls. Tie honorarai yra nemaži.
- Ar tokią dėmę apskritai įmanoma nusiplauti?
– (A. Katauskas) Kalbant apie įvykius, kurie veikia tavo reputaciją, tą dėmę reikia paversti savo privalumu. Kaip pavyzdys yra žmogus, kuris išgėręs buvo sulaikytas už vairo, vėliau tai labai stipriai išnaudoja savo komunikacijoje, suvokdamas, kokią klaidą jis padarė, kaip jis pakeitė savo mąstymą. Ar šitą variantą galima išsukti tokia prasme sunku pasakyti vien neišgirdus tinkamo sudėlioto paaiškinimo, kas iš tikrųjų įvyko.
- Jūrate, jūsų kolega Romas Zabarauskas kalbėjo apie grasinimus. Kas jam grasino? – Suprantu, kad jis tapo liaudies priešu ir skundiku, o ne klausimo kėliku, kalbančiu apie homofobiją. Labai keista reakcija.
Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos puslapyje https://tv.lrytas.lt.
