Lietuviai dalyvavo penktoje UNICEF misijoje „Už kiekvieną vaiką“ – lankėsi Mozambiko Tete provincijoje, kur bendravo su skurdžiai gyvenančiais vietiniais bei našlaičiais.
M.Vitulskis ir V.Kochanskytė dabar dalinsis nauja patirtimi, sukrėtimais, pasakos apie širdį geliančias pažintis, kad žmonės atkreiptų dėmesį į tuos, kam reikia pagalbos.
Keliavusiųjų įspūdžius bus galima greitai išvysti ir paramos renginyje UNICEF šou „Už kiekvieną vaiką“, kuris bus rodomas tiesiogiai per TV3.
M.Vitulskis prisiminė aštuonmetį, prieš kurį pasijuto tarsi paauglys. „Berniuko tėvams mirus, jis tapo tėvu savo sesutėms. Jis – tikra šeimos galva, rimtas, santūrus. Ir rūpesčiai jo visai nevaikiški – kaip išmaitinti seses, kaip išleisti jas į mokyklą. Drąsiai galima jį vadinti pačiu stipriausiu žemėje vaiku,“ – susijaudinęs sakė dainininkas.
Dar viena Merūną sukrėtusi istorija tapo nesuvokiamu pavyzdžiu, kaip gali prisitaikyti organizmas šoko būsenoje – močiutė augina 5 našlaičius, kuriuos išmaitino savo krūtimi. “Vaikai čia labai savarankiški, turi begalinį norą mokytis. Stengiasi iš paskutiniųjų išgyventi, nepasiduoda, dirba, prekiauja, remontuoja, konstruoja – tai tikrai nustebino,“ – toliau įspūdžiais dalijosi Merūnas.
„Nors čia žmonės nieko neturi, nei socialinių garantijų, sveikatos apsaugos sistemos, pensijų nei maisto – čia visi labai vaišingi. Ir dar jie sako persivalgę nuo 10 žemės riešutų – mums tai nesuvokiama.“
Merūnas sakė, jog protu sunku paaiškinti, kaip gyvena vietiniai žmonės. Mozambikiečius supanti aplinka toli gražu neprimena žalio ir gyvybe alsuojančio Lietuvos kraštovaizdžio. Ten viskas paskendę molyje ir dulkėse. Be to, Mozambiko gyventojams tenka susidurti su tokiais pavojais kaip pagrobimai bei laukinių gyvūnų atakos. Sukrečia tai, kad ten per savaitę dingsta 2-3 žmonės.
„Pamatęs, kaip jie gyvena, supranti, kiek nedaug reikia mūsų gyvenimui. Juk ten žmonės nematę tokių mums atrodytų įprastu dalykų, kaip televizorius. Viena, ką jie mato – tai mašinos, o vienintelė jų pramoga – akmuo ir duobutė,“ – sakė Merūnas, pridūręs, kad jei bus galimybė, į Afriką, būtinai atsivešiantis paaugusius vaikus: kad šie pamatytų tikrąjį, nepadailintą, gyvenimą, kuomet poreikiai sumažėja iki pačių mažiausių.
„Nesuvokiama, kad ten vaikas miršta, kaip koks gyvūnas, net negalintis pravirkti. Vietoj ašarų skleidžiamas sunkiai paaiškinamas šnypštimas. Tai reikia pamatyti savo akimis“, – sukrėstas pasakojimą užbaigė dainininkas.
