Juodąja našle vadinama tam tikros rūšies voro patelė, po apvaisinimo nužudanti ir suėdanti patiną. Iš to kilo ir moterų, žudančių savo vyrus, apibūdinimas.
Rumunijoje gyvenusi Vera Renczi (1903–1960) per 10 metų nunuodijo 35 vyrus. 1920–1930 metais jos aukomis tapo sutuoktiniai, meilužiai ir vienturtis sūnus.
Turtingoje dvarininkų šeimoje gimusi Vera pirmą kartą ištekėjo už vyresnio verslininko iš Bukarešto. Porai gimė sūnus Lorenzo.
Kartą apimta pavydo Vera į sutuoktinio vyno taurę įpylė nuodų. Kūną palaidojo, o giminėms pasakė, kad vyras išėjo pas kitą moterį. Vėliau ėmė aiškinti, kad jis lyg ir žuvo avarijoje.
Po kiek laiko Vera ištekėjo už bendraamžio, bet jį nunuodijo iškart po medaus mėnesio. Artimiesiems moteris vėl pasakė, kad sutuoktinis ją paliko dėl kitos moters.
Galiausiai V.Renczi įsimylėjo jauną vaikiną. Kai aistrai išgaravus jaunuolis prakalbo apie skyrybas, per vakarienę irgi buvo nunuodytas.
Šįkart žudikė neatsikratė lavono – įdėjo į cinkuotą karstą ir paslėpė vyno rūsyje. Ten ji paslėpė ir visus vėliau nužudytus vyrus. Teisme moteris prisipažino, kad žudyti skatino pavydas.
Vakarais žudikė mėgdavo nusileisti į rūsį, tarp karstų patogiai įsitaisyti krėsle ir prisiminti romantiškas meilės akimirkas.
Kartą tuos karstus išvydo į svečius atėjęs Veros sūnus. Jis ėmė šantažuoti motiną, todėl buvo pavaišintas arbata su nuodais.
Žmogžudysčių grandinė nutrūko atsitiktinai. Viena pavydi žmona, sužinojusi, kad vyras lankosi V.Renczi namuose, iškvietė policiją. Pareigūnai rūsyje aptiko 32 karstus.
Žudikė buvo nuteista kalėti iki gyvos galvos ir mirė kalėjime.
Parengė Rūta Peršonytė
