Šiandien R.Miliūtė rankose gniaužia pažymių knygelę, kurioje puikuojasi tokios ir panašios pastabos: „Ritutė skaitė per pamoką. Pasirūpinkite, kad skaitytų laiku”.
Žurnalistė priduria, jog vėliau atsirado ir rimtesnių pastabų.
„Pabėgo iš pamokų, pavėlavo arba kodėl nepasakė tėvam, kad vyks tėvų susirinkimas. Na kodėl nepasakė – kad neateitų, juk dėl to ir nesakai tėvam, kad tėvų susirinkimas. Vėliau tai tapo mažesne problema, nes brolis išmokė mane, kaip reikia padirbti tėvų parašą“, – juokėsi LRT aktualijų laidų vedėja.
Apie maištingą paauglystę Rita pasakojo: „Aš nebuvau lengvas vaikas, mes niekada namie labai nesibardavom, nesipykdavom ir durimis netrankydavom, aš tiesiog užsidarydavau savo kambaryje, apsikraudavau knygom ir pasakydavau, kad man labai reik perskaityti kažką.”
Tačiau didžiausi pykčiai šeimoje kyla tuomet, kai paauglė nusprendė keisti aprangos stilių. „Labiausiai, turbūt, konfliktuodavom dėl aprangos, nes Kretingoj, kaip ir Vilniuje, beje, buvo pankai, buvo montanos. Tai aš buvau pankė. Įsivaizduokite mane su tėvo švarku maždaug šešiais dydžiais per dideliu, rankovės atraitytos.
Mano ausys tada buvo nepradurtos, bet kažkaip mes sugebėdavom iš sąvaržėlės pasidaryti lankelį, ant tos sąvaržėlės prisiriši kokią nors plunksną ir jau čia buvo mūsų savos kūrybos bižuterija, – pasakojo žurnalistė. – Bet pasipykdavom ir rasdavom sprendimų: iš namų išeini vienaip, pareini taip pat kaip išeini, bet tame tarpe nuo išėjimo iki parėjimo tu susitvarkai pas draugę taip, kaip tau reikia atrodyt. Kaip turi atrodyti pankas.”
Maištingas charakteris atvedė Ritą Miliūtę iki žurnalisto profesijos. Užsidegimas ir noras kovoti už tiesą Ritą neišvengiamai atveda prie politikų.
„Politikai kaip žmonės, na nepykit, dauguma yra visiškai neįdomūs. Bet kadangi jų darbas yra tas, kurį jie dirba, o mano – tas, kurį aš dirbu, tai gyvenimas mus neišvengiamai suvedė.
Ir aš neuždavinėju klausimų, kurie rūpi man asmeniškai – aš uždavinėju tuos klausimus, kuriuos, man atrodo, turėtų užduoti rinkėjai, jeigu jie galėtų prieiti prie politikų.
O kadangi jie nebūtinai dažnai gali prieiti prie tų žmonių, tai aš įsivaizduoju, kad aš spaudžiu viuomenės vardu, o jau kaip ten kam patinka, tai jau čia skonio reikalas”, – aiškino žinoma žurnalistė.
