Liūdnai simboliška – į Rygos krematoriumą atsisveikinti su buvusiu dueto „Walters &Kazha“ nariu bičiuliai ir gerbėjai rinkosi dieną, kai šiam dainininkui būtų sukakę 31 metai.
Po jo mirties internetą užplūdo žinomų Latvijos muzikantų užuojautos, ją pareiškė ir šalies prezidentas Raimondas Vėjuonis.
Dar prieš kelias savaites dainininkas, nepaisydamas silpstančios sveikatos, koncertavo ir filmavosi Latvijos televizijos moksleivių viktorinoje, kurią vedė jau šešerius metus.
Tačiau jau rugsėjo viduryje socialiniuose tinkluose paskelbtos nuotraukos išdavė, kad jaunam atlikėjui sudėtinga, – daug svorio netekęs latvis atrodė pavargęs, dainuoti galėjo tik sėdėdamas ant kėdės.
Nepaisant to, kaip Latvijos žiniasklaidai sakė bičiuliai, Valteris net ir paskutinėmis gyvenimo dienomis tikėjo, kad gali įveikti vėžį.
Nepavyko – spalio 17-osios rytą jo gyvybė užgeso vienoje Rygos ligoninių. Latvijos pramogų pasaulis neteko žmogaus, kurį jo kolegos ir pažįstami vadino vienu draugiškiausių dainininkų.
Už Latvijos ribų, taip pat ir Lietuvoje, Valteris išgarsėjo 2005-aisiais – kaip dueto „Walters & Kazha“ narys.
Su bendražygiu, dainininku ir gitaristu Karliu Būmeisteriu tų metų „Eurovizijos“ finale jis užėmė penktą vietą – tai iki šiol vienas geriausių Latvijos pasiekimų šiame konkurse.
Baltai apsirengę jaunuoliai Europą pakerėjo melodinga balade „The War Is Not Over“, kurią dainuodami tekstą perteikė ir rankomis, rodydami nebylių kalbos ženklus.
Tuo metu V.Fridenbergui tebuvo 17 metų, tačiau naujoku muzikos pasaulyje jo negalėjai pavadinti. Nuo mažens kartu su K.Būmeisteriu jis dainavo populiariame vaikų ansamblyje „Dzeguzite“, kuris virto jaunuolių kolektyvu „Putnu balle“.
Po „Eurovizijos“ susidomėjimas duetu išaugo už Latvijos ribų – pavyzdžiui, 2008-aisiais dainą „The War Is Not Over“ netgi įrašė populiari Danijos grupė „Michael Learns To Rock“.
Latvių albumas buvo išleistas ir Lietuvoje, su bendražygiais iš „Putnu balle“ Valteris ir Karlis ne sykį koncertavo mūsų šalyje, filmavosi televizijoje.
Užsimezgė kūrybinė draugystė su Lietuvos grupe „4 Fun“ – muzikantai kartu įrašė „With U“, V.Fridenbergas ir K.Būmeisteris koncertavo „4 Fun“ albumo „Dėlionė“ pristatyme Vilniuje.
Tiesa, vėliau Valterio ir Karlio keliai išsiskyrė. K.Būmeisteris baigė ekonomikos ir rinkodaros studijas, o tada nutolo nuo muzikos. Šiuo metu jis dirba Europos Parlamente.
V.Fridenbergas liko pramogų pasaulyje, nors 2011-aisiais nesėkmingai kandidatavo į Latvijos parlamentą.
Prieš penkerius metus teko jį sutikti didžiausiame Latvijos muzikos festivalyje „Positivus“ – ten jis dirbo žurnalistu, užkulisiuose rengė reportažus televizijai.
Pasiūlius papasakoti Lietuvos žiniasklaidai apie savo karjeros vingius, dainininkas susikuklino: „Tai tikrai nieko ypatinga.“
Po pusmečio jis pradėjo vesti televizijos laidas ir renginius, tačiau neapleido muzikos – tapo grupės „Tumsa“, susibūrusios dar 1991 metais, vokalistu.
Liūdnas sutapimas – šioje grupėje jis pakeitė dainininką, aktorių ir laidų vedėją Martiną Freimanį, kurį vadino savo vyresniuoju broliu.
Mat būtent M.Freimanis smarkiai prisidėjo prie „Walters &Kazha“ sėkmės „Eurovizijoje“. Dar 2003-iaisiais su grupe F.L.Y. pats pasirodęs „Eurovizijoje“, 2005-aisiais parašė dainą „The War Is Not Over“, kurią atidavė jaunesniems kolegoms.
2011-ųjų sausį M.Freimanis mirė nuo hepatito ir pleurito komplikacijų, ši žinia šokiravo Latvijos pramogų pasaulį. Kaip ir V.Fridenbergas, jis buvo labai jaunas – vos 33-ejų.
M.Freimanio atminimui šiais metais išleista knyga. Jos pristatyme rudens pradžioje įvyko vienas paskutinių V.Fridenbergo viešų pasirodymų.
„Martinas Valteriui buvo daugiau nei bičiulis – kone dvasinis mokytojas. Martinas jam netgi paliko savo automobilį, kuris, atrodo, buvo gana reto modelio, neįprastas“, – pasakojo grupės „4 Fun“ dainininkė Julija Ritčik.
Julija su „Walters &Kazha“ susipažino 2007-aisiais Minske. Po tų metų „Eurovizijos“, kurioje Julijos grupė atstovavo Lietuvai, „4 Fun“ muzikantai buvo pakviesti groti „eurovizininkų“ koncerte Baltarusijoje.
Ten buvo ir pora metų anksčiau „Eurovizijos“ žiūrovams įsiminę latviai. Su V.Fridenbergu lietuviai greitai rado bendrą kalbą.
„Jie į Minską atskrido lėktuvu, o mes atvažiavome savo autobusiuku. Jie pradėjo juokais pavydėti, kad keliauti taip, kaip mes, yra smagiau. Pasiūlėme kartu važiuoti į Lietuvą. Valteris tuoj pat suplėšė savo lėktuvo bilietą ir kitą dieną su mumis grįžo į Vilnių, ten pasilinksminome, o paskui važiavome į Latviją ir ten linksminomės toliau.
Karlis, beje, su mumis nevažiavo ir lėktuvu grįžo namu. Jie buvo gana skirtingi, nors ir draugai nuo vaikystės. Valteris – labai atviras, draugiškas, optimistiškas, o Karlis – ramesnis, užsidaręs, intravertas“, – pasakojo J.Ritčik.
Užsimezgusi bičiulystė nenutrūko – kelerius metus „4 Fun“ ir latviai vis susitikdavo Vilniuje arba Rygoje, Latvijoje kartu įrašė dainą, grojo vieni kitų koncertuose.
Vėliau susitikimai tapo retesni – paskutinį sykį Valterį Julija matė prieš kelerius metus, kai latvių dainininkas buvo atvykęs filmuotis LRT televizijoje. Ta proga „4 Fun“ su V.Fridenbergu vėl padainavo kartu.
„Jis buvo puikiai nusiteikęs. Nebuvo jokios nuojautos, kad užklups tokia liga“, – pasakojo J.Ritčik.
Apie latvių žvaigždės sveikatos problemas ji sužinojo pamačiusi praėjusių metų pabaigoje internete pasklidusį filmuką.
Jame V.Fridenbergas, netekęs plaukų ir antakių, šypsodamasis pasakojo apie savo situaciją ir prašė paaukoti pinigų gydymui.
Paaiškėjo, kad onkologinė liga buvo nustatyta 2016-ųjų pabaigoje. Dainininkas nesileido į išsamesnes kalbas, bet Latvijos žiniasklaida spėjo, kad jis sirgo kraujo vėžiu.
Keli chemoterapijos seansai Latvijoje nedavė rezultatų, todėl atlikėjas troško vykti gydytis į Berlyno kliniką „Charite“, tačiau tam reikėjo daugiau nei 100 tūkstančių eurų.
Reikiamą sumą latviai suaukojo greitai. V.Fridenbergas išvyko į Berlyną, ten šių metų pirmoje pusėje jam buvo atlikti keli gydymo kursai, taip pat operacija.
Būdamas Berlyne, jis surengė labdaros koncertą Rygoje, kuriame dalyvavo daug žinomų Latvijos atlikėjų. Visos surinktos lėšos buvo skirtos onkologinės ligomis sergantiems žmonėms gydyti.
„Kai sužinojau apie ligą, parašiau žinutę. Nieko neklausinėjau, tik palinkėjau sveikatos ir išsakiau palaikymą.
Mačiau Valterio nuotraukas, kai jis grįžo iš Berlyno. Atrodė atsigavęs. Tikėjau, kad išsikapstys. Dar ir dėl to, kad jis buvo toks šviesus žmogus. Bet ši liga renkasi keistai“, – atsiduso J.Ritčik.
Iš Vokietijos į Latviją grįžęs dainininkas kalbėjo optimistiškai – esą gydytojai padarė viską, ką galėjo, jų prognozės geros, nors metastazės ir buvo išplitusios, vėžys pasiekė ir limfmazgius.
„Jei bus lemta, gyvensiu dešimt, dvidešimt ar trisdešimt metų“, – žadėjo atlikėjas.
Vasarą jis surengė ne vieną koncertą, dalyvavo labdaros akcijose, o rudenį ketino rimtai kibti į darbus televizijoje.
Nors atrodė smarkiai sulysęs, V.Fridenbergas šypsojosi naujo Latvijos TV sezono anonsuose, vedė renginius.
Džiaugėsi ir meile – anksčiau asmeninį gyvenimą po devyniais užraktais slėpęs vyras per vieną koncertą į sceną pakvietė savo merginą. Su Kristine jis susipažino prieš šešerius metus, tačiau artimiau draugauti pradėjo tik susirgęs.
Šią vasarą vienam Latvijos žurnalų duotame interviu V.Fridenbergas džiaugėsi draugės dėmesiu ir užsiminė, kad ateityje norėtų ją vesti.
To padaryti jis nespėjo. Prieš porą savaičių lankiausi dainų kūrėjų stovykloje Rygoje. Pasisuko kalba apie V.Fridenbergą – latvių kompozitoriai sakė, kad dainininkas laikosi gerai, tačiau pastaruoju metu jo nematė.
Vėliau paaiškėjo, kad tuo metu jis gulėjo ligoninėje – šalia nuolat budėjo draugė ir geriausias bičiulis, prodiuseris ir režisierius Marekas Berentas.
Anot jo, paskutinės dvi gyvenimo savaitės ligoninėje V.Fridenbergui buvo labai sunkios, tačiau dainininko protas buvo šviesus, jie dažnai diskutuodavo apie muziką ir politiką.
Pakviesti artimųjų ir draugų, kad galėtų su jais atsisveikinti, Valteris nenorėjo – nors medikų prognozės jau nieko gero nežadėjo, jis iki paskutinės akimirkos tikėjo, kad įveiks vėžį.
