Prieš dvejus metus A.Čekuolis atsisveikino su LRT televizija, kurioje per 20 metų parengė apie tūkstantį „Popietės su Algimantu Čekuoliu“ laidų.
Vyriausiu pasaulyje reguliarių TV laidų vedėju tituluotas žurnalistas ir rašytojas nenuobodžiauja. Gegužę jis baigė apysakų ir apsakymų knygą „Kur velnias nenešioja“, kuri bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje.
Tai bus jau dvidešimta A.Čekuolio knyga. Jos autorius, kaip ir ankstesniais metais, ketina pats dalyvauti Knygų mugėje, dalyti autografus ir pabendrauti su skaitytojais.
„Knygų mugėse labai malonu leisti laiką. Žmonės po pusantros valandos stovi eilėje, kad gautų autografą. Ir bibliotekos įsigyja mano knygų. Kai kuriose jų reikia laukti metus“, – pasakojo A.Čekuolis.
Rašytojas įsitikinęs, kad įkvėpimo laukia tik mėgėjai. Jis rašo kasdien. Buvęs TV laidų vedėjas iš namų beveik neišeina. Prieš dvejus metus, kitą dieną po išleistuvių iš LRT televizijos, A.Čekuolis gatvėje pargriuvo ir susilaužė šlaunikaulį.
„Beveik negaliu vaikščioti. Einu pasiremdamas lazda. Be to, sunku vairuoti automobilį.
Daugiausia laiko praleidžiu namuose ir beprotiškai dėl to džiaugiuosi, – apie savo kasdienybę pasakojo rašytojas. – Žmona duoda valgyti, paglosto. Nusiprausiu pats. O visą laiką skiriu rašymui. Skubu rašyti, nes nežinau, kiek dar liko gyventi.
Ligoninėje mane sukalė metalinėmis plokštėmis, vinimis, bet visa tai nepadeda gyventi. O vaikščioti po Gedimino prospektą pasiramsčiuodamas lazdele nenoriu – man negražu. Be to, neturiu laiko.“
Rašytojas yra vyturys. Jei būna labai užsidegęs darbu ir vakare gulasi su mintimi apie rašymą, pabunda šeštą ryto.
Padaro mankštą, iki pusės nusiprausia šaltu vandeniu ir nevalgęs sėda prie rašomojo stalo.
Tiesa, taip būna retai. Dažniausiai iš ryto jis ramiai papusryčiauja, išgeria kavos ir tik tada ima rašyti. Visada rašo ranka.
Būna, kad žodžiai patys pabyra, tenka skubėti juos užrašyti. O kartais po dienos ar savaitės paskaitęs, ką parašė, pamato, kad tai visiški niekai. Tada be gailesčio išbraukia netinkamus sakinius.
Kalėdų šventėms A.Čekuolis ypatingai nesiruošia. Jis sakė, kad tiek daug kartų šventė Kūčias ir Kalėdas, jog dabar švenčių laukimas nesukelia išskirtinių emocijų.
„Man didžiausia šventė, kai parašau gerą puslapį ar randu gerą sakinį. Jis turi būti paprastas, bet stipriai paliečiantis skaitytoją, – aiškino rašytojas. – Taip pat noriu, kad skaitytojas nepajustų, jog aš džiaugiausi suradęs tą sakinį. Tegu mano, kad tai paprastas sakinys, ir tiek. Tai didžiulė šventė. Didesnė negu Kūčios.
Mano vaikai suaugę, turi savo šeimas. Šiemet susėsime dviese su žmona prie Kūčių stalo, pasikabinsime eglės šaką, nusišypsosime vienas kitam ir pasakysime: „Na, išgyvenome. Būtų gerai, jeigu dar vienų Kūčių sulauktume.“
Ko norėčiau paprašyti Kalėdų Senelio dovanų? Norėčiau, kad jis būtų burtininkas ir užgydytų lūžusį šlaunikaulį.“
Jei sveikata leis, A.Čekuolis norėtų 2021 metais išleisti dar vieną knygą: „Ši veikla yra mano gyvenimo lynas, palaikantis žengiant į ateitį.“
