Šiuo metu pasaulis vis labiau ima gręžtis į antrinį žaliavų perdirbimą ir išranda naujus būdus, kaip būtų dar lengviau padėti rūšiuoti atliekas. Tinkamai išrūšiavus popierių ir perdirbus jo vieną toną – galima išsaugoti 17 medžių. O tam tereikia neužterštą popierių įmesti į jam skirtą konteinerį.
Aktorius Juozas Gaižauskas, viešėdamas užsienio šalyse, o paskui grįžęs į Lietuvą visada stebisi skirtumais ten ir gimtinėje: „Lietuviai turi įgimtą švaros jausmą, tik trūksta žinių ir technologijų, kaip pritaikyti tai gyvenime, todėl labai džiaugiuosi, kad gimsta tokios iniciatyvos kaip „Atliekų kultūra“.
Turime sutikti, kad esame linkę susitvarkyti „po savęs“ ir mesti panaudotą pakuotę tiesiog ant žemės neskubame. „Būnant Romoje ar Jungtinėje karalystėje mieste besimėtančios šiukšlės bado akis. Sutinku, jog ten gyvena daugiau žmonių, bet net ir pasisvečiuoti atvykę norvegai, britai nuolat pabrėžia, koks Vilnius švarus miestas. Ir aš su jais sutinku“, – patirtimi dalijasi aktorius.
Kartais klaidų darome iš paprasčiausio nežinojimo. Manydami, kad dėžutė nuo picos turėtų keliauti į popieriaus konteinerį, mąstome teisingai, jog norime tai išrūšiuoti, tačiau suteptas popierius gali užteršti kitas popieriaus atliekas ir taip apsunkinti perdirbimo procesus. Dar svarbiau suprasti, kaip reikėtų elgtis su pavojingomis bei didelių gabaritų atliekomis – juk jų nevalia palikti tiesiog šalia bendro naudojimo konteinerių. O kaip atsikratyti jomis? Į visus iškilusius klausimas bus atsakoma laidoje „Atliekų kultūra“.
Pats laidos vedėjas stengiasi rūšiuoti kasdien: „Labai atidžiai seku, kad pats nešiukšlinčiau viešoje erdvėje. Naudojuosi taromatais, visada pastebiu, kur yra šiukšlių dėžės“, – kalba Juozas Gaižauskas. Iš tiesų, svarbiau už rūšiavimą yra sąmoningas atliekų išmetimas. Vienkartiniams gėrimų puodeliams ir maisto pakuotėms – ant žemės ne vieta.
Atliekų rūšiavimas – tai nesunkiai išsiugdomas įprotis, todėl niekada nevėlu pradėti. Kodėl? Nes rūšiavimas sutaupo ne tik žaliavų, tačiau ir mūsų pačių pinigų. Kaip? Ogi labai paprastai. Pavyzdžiui, sostinėje, visos neišrūšiuotos atliekos, kurias išmetėme į buitinių atliekų konteinerius, yra vežamos į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą, kur šiukšlės peržiūrimos ir atrenkamos: tinkamos perdirbimui – keliauja į perdirbimą, o nebetinkamos – į deginimo gamyklą, taip pagamindamos dar ir šilumos ir elektros energiją. Bet, atminkite viena: už tokias neišrūšiuotas šiukšles jūs mokate, o už išrūšiuotas – nemokate. Klausiate kodė? Viskas slypi pakuotėje: mes sumokame už pakuočių tvarkymą pirkdami prekę, todėl ji turi būti sutvarkoma nemokamai, bet tam ji turi atsidurti ten kur reikia, t.y. rūšiavimui skirtuose konteineriuose. Tad rūšiuoti išties apsimoka!
Laidoje „Atliekų kultūra“ Juozas Gaižauskas kartu su laidos herojais aiškinsis, koks yra taisyklingas rūšiavimas bei kaip galima paprastai ir tinkamai atsikratyti senais baldais, buitine technika ar po remonto likusiomis atliekomis. Taip pat specialioje rubrikoje „Antras šansas“ laidos herojai parodys įvairių būdų, ką galima pasidaryti ar sukonstruoti iš panaudotų pakuočių.
Žiūrėkite „Atliekų kultūrą“ jau nuo šio sekmadienio, vasario 24 d., 11 val. ryto tik per „Lietuvos ryto“ televiziją. Laidos kartojimas: ketvirtadieniais 7:30 val. ryto.
