Viešosios įstaigos „Vieno aktoriaus teatras“ vadovą šiandien galima išvysti kasmetėje Vilniaus knygų mugėje.
Daugiau kaip šešiasdešimties kompaktinių plokštelių kolekciją „Lietuvių aktorių balsai“ išleidęs S.Jačėnas čia pristato naujausią kūrinį – plokštelę vaikams „Tai yra gražu labai“.
Joje – S.Jačėno dainos ir italų rašytojo Gianni Rodari pasakos.
Į knygų šventę atvyko ir S.Jačėno dukra Julija. Ji pristatys autorinių dainų albumą, kurį įrašė su Lietuvos ir Anglijos, kur ir gyvena, atlikėjais.
Vienas Keistuolių teatro įkūrėjų S.Jačėnas dabar ir televizijoje, ir scenoje pasirodo retai.
„2006 metais su žmona persikėlėme gyventi į Klaipėdą, uostamiesčio Muzikiniame teatre pastačiau „Eugenijų Oneginą“, baigiau universitete režisūros magistrantūrą, o Dramos teatre debiutavau spektakliu „Savanos įlanka“, – prisiminė S.Jačėnas. – 2012 metais buvo mano paskutiniai pasirodymai eteryje: „Balticum“ televizijoje rengiau laidas – Klaipėdos teatralų kūrybos vakarus „Vieninteliai ir nepakartojami“.
Prieš metus dar vaidinau Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Karalienė Luizė“. O dabar koks iš manęs aktorius, kai dėl kelio sąnario problemų tenka vaikščioti pasiramsčiuojant lazdele“, – sakė S.Jačėnas.
Kuo užsiima Vilnių į Klaipėdą iškeitęs kūrėjas? „Pastaruosius trejus ketverius metus su žmona Nijole teikiame projektus laidoms ir džiaugiamės sulaukę bent dalinio finansavimo, – pasakojo jis. – Pernai radijuje skambėjo mano laidų ciklas apie Vydūną „Lietuvos giesmė“.
Šįmet bus laidų ciklas „Deimančiukų ieškotojas“, skirtas Juozo Tumo-Vaižganto metams.
Kai prieš porą metų Klaipėda buvo Lietuvos kultūros sostinė, į radijo laidą „Susitikimai Teatro aikštėje“ kviesdavausi kultūros žmones.“
Klaipėdiečiai sodrų S.Jačėno balsą girdi per Kalėdų eglės įžiebimo šventę. Jam patinka ir Kalėdų Senelio vaidmuo – jo apdarą velkasi ir pas vaikus keliauja jau beveik 40 metų.
„Dėl to net pradėjau dažyti plaukus. Bet įsivaizduojate, koks netobulas tas pasaulis: žmonės skrenda į Marsą, į Mėnulį, bet neišranda būdo, kaip juodus plaukus nudažyti žilai.
Ko tik neišmėginau – viskas veltui. O aš noriu natūralių. Pagaliau radau purškalą“, – juokavo S.Jačėnas.
Pirmasis „Teleloto“ vedėjas į studiją įriedėdavo automobiliu, bet žiūrovams labiausiai įsiminė jo šūksnis „Skambuuuutis!!!“ Tai būdavo ženklas, kad kažkam iki didžiojo laimėjimo beliko užbraukti vieną langelį.
„Tą „Skambuuuutį“ bene mėnesį repetavome su amerikiečių prodiuseriais. Paskui visi gatvėje mane atpažindavo ir šaukdavo Skambučiu.
Mano amžiną atilsį brolio sūnus dar nemokėjo kalbėti, bet mane išvydęs jau mėgdžiodavo: „Skambuuuutis!!!“ – prisiminė S.Jačėnas.
Loterijai jis dirigavo ketverius metus – iki 2000-ųjų. Dabar tų laidų nežiūri, bet loterijos bilietą nusiperka dažnai, tik išlošti nesiseka.
