Kuklus, santūrus, nemėgstantis daugiažodžiauti. Tokį 60-uosius ėjusį V.Šerėną prisimins jo draugai. Vis dėlto daugelio atmintyje išliko ne tik spalvingų jo personažų frazės, bet ir lakios jo paties mintys.
Apie darbą
„Kai nusprendžiau studijuoti Vilniaus universitete ir išėjau iš darbo tarpmiestinėje ryšių stotyje Ignalinoje, mano tėvas niekaip negalėjo suprasti.
Jis sakė, kad dirbu po stogu, į darbą galiu eiti net su kostiumu. Kokie dar gali būti ieškojimai?“
„Tos įstaigos pavadinime kažkada buvo 18 žodžių. Kadangi nepajėgiau jų įsiminti, tai ir išėjau“, – taip humoristas aiškino, kodėl paliko darbą Kainų ir konkurencijos tarnyboje.
„Aš dukroms kaip tėvas sakiau, kad jei jau renkasi beviltiškas profesijas, tai reikia siekti to beviltiškumo aukštumų ir studijuoti toliau.“
„Reikėjo paskaičiuoti, ar bus ką valgyti ir kur gyvens mano šeima. Televizija tiesiog žadėjo sotesnį gyvenimą. Nesigailiu, bet ir negaliu patikrinti, koks būtų buvęs gyvenimas, pasirinkus kitą kelią“, – ekonomikos mokslų daktaras V.Šerėnas prisiminė, kad teko rinktis tarp mokslinio darbo ir televizijos.
Apie šeimą
„Aš ekonomistas, o žmona – suvalkietė. Žinome, kad lėkštės yra vertybė“, – taip jis atsakė į klausimą, ar namuose kyla tokių konfliktų, per kuriuos dūžtų lėkštės.
„Už ne vietoje padėtą tušinuką galiu namuose sukelti skandalą. Dėl visko galiu parėkti, bet durimis netrankau ir užsidėjęs kepurę nelekiu į kabaką.“
Apie humorą
„Mes todėl išsilaikėme eteryje tiek metų, kad esame pati tikriausia aktualijų laida. Vos kas įvyksta, pateikiame savą įvykio versiją ir ji būna gerokai įtaigesnė negu vaizduojamo politiko rimti aiškinimai, kas iš tikrųjų įvyko.“
„Laidos sėkmės priežastis, matyt, yra atsakingas mūsų darbas ir atsakingas tų, kuriuos parodijuojame, darbas.“
„Studijų metais stipendija buvo 30 rublių per mėnesį, o humoro pasirodymas – 100 rublių per vakarą. Pasidaliji, turi antrą stipendiją ir dar pats pasilinksmini.“
„Gyvenimas niekada nebus toks sklandus, kad nebūtų ko parodijuoti.“
„Niekas su šautuvu į politiką ir gyvenimą iš mokesčių mokėtojų kišenės jų nevarė“, – taip humoristas atsakė į klausimą, ar patogu parodijuoti į Seimą išrinktus buvusius kolegas.
„Žmogus, kuris padarė nesąmonę, dar nenusipelnė tapti mūsų laidos herojumi. Svarbu, kad jis būtų žinomas nesąmonių darytojas.“
„Aš nesu anekdotų gerbėjas. Visus žinau kone atmintinai, todėl jie man jau seniai nebejuokingi.“
„Stiprų, kompetentingą, rimtą politiką parodijuoti sudėtinga, bet visada įdomiau. O apgailėtinas politikas ir taip juokingas.“
Apie populiarumą
„Žinomumas slegia, nes visi tikisi, kad ką nors pasakysi. Ir tai turi padaryti kitaip nei žinių vedėjas ar žurnalistas.“
„Į vadinamąją žvaigždžių kategoriją patekau jau būdamas trisdešimties ir turėdamas dvi dukras. Todėl man sužvaigždėjimas negrėsė.“
Apie prezidento postą
„Aš vienintelis iš kūrybinės grupės buvau sulaukęs 40 metų, kai jau galima kandidatuoti“, – taip V.Šerėnas atsakė į klausimą, kodėl 2002-aisiais ryžosi siekti prezidento posto. (Pirmajame rinkimų ture jis surinko 7,65 proc. balsų ir buvo ketvirtas, pralenkęs tokius politikos vilkus kaip Kazimira Danutė Prunskienė ir Eugenijus Gentvilas.)
„Mano rinkimų programa kiekvieną dieną 20 valandą transliuojama LNK kanalu.“
„Ar aš rengiuosi kandidatuoti dar kartą? Tas pats anekdotas toje pačioje erdvėje du kartus nepasakojamas.“
„Vytautas Landsbergis manęs neparodijuos taip, kaip aš jį. Tad koks man tikslas dar kartą kandidatuoti į prezidentus?“
