Prieš metus drabužių kūrėjos karjerą pradėjusi E.Vitulskienė įsitikinusi: ir plius dydžio merginos gali šokti į trumpą aptemptą suknelę, atrodyti patrauklios ir savimi pasitikinčios.
Tačiau kodėl, vos pradėjusi kalbėti apie verslo pradžią, ji pravirko? Kodėl vos po pirmos kolekcijos pristatymo teko labai greitai nusiimti rožinius akinius?
„Patikrinau draugus. Pasirodo, aš jų turiu, – laidoje sakė E.Vitulskienė. – Man dėl to labai gera, nes jie visada atsisėda šalia ir palaiko.
Buvo ir tokių žmonių, iš kurių paramos tikėjausi mažiausiai, o jie sunkiausiomis akimirkomis buvo šalia.“
Pirmą savo mados namų gimtadienį švenčiančiai E.Vitulskienei pastarieji metai priminė amerikietiškuosius kalnelius – nuo beprotiško džiaugsmo, pakylėjimo iki skaudžių nudegimų.
Tačiau, kaip pati sako, nors gyvenimas ne kartą bandė paguldyti ant menčių, nepasiduoda ir toliau kelia revoliuciją tarp plius dydžio moterų ir keičia požiūrį į jas: „Sulaukiau truputėlį kitokios reakcijos, nei tikėjausi, todėl reikėjo sukaupti tvirtybę ir nuspręsti, ar eiti toliau.
Nutariau nepasiduoti, nes tikiu tomis moterimis, kurios vieną dieną atsistos ir pasakys: „Taip, aš esu graži net ir būdama plius dydžio.“
Kol vienos moterys dėkojo Erikai už drąsą, atvirumą ir šios temos iškėlimą į dienos šviesą, kitos ėmė pulti.
„Kadangi pradėjau daug kalbėti apie plius dydį, apie apkūnias moteris, įrodinėti, kad mes taip pat esame šaunios, kūrybingos, veiklios, mokame ir galime save išreikšti, žmonės pradėjo jas pastebėti namuose, darbe, gatvėse.
Kai kurios moterys dėl to supyko: „Tu tylėk, mes gyvenome po pernykščiais lapais ir norime toliau taip gyventi. Ko čia šneki? Tylėk.“ Išprovokavau neigiamą reakciją.
Motyvacijos tai nenumušė, nors neslėpsiu – teko paverkti į pagalvę. Laimė, kojų dar nepakirto“, – prisipažino verslo naujokė.
Erikai teko keisti dizainerę, klausytis nemalonios kritikos, bet užsidegimas dėl to, ką daro, niekur nedingo. Didžiausias atlygis už įtampą ir nuovargį – vis drąsėjančios moterys.
„Kai ateina pirmą kartą, kratosi: „Ne, ne, ne, nereikia diržo, man jis nepatinka, jo niekada nesijuosiu.“ Aš vis tiek pridedu diržą ir dabar moterys jau klausia: „O šioje kolekcijoje bus modelių su diržiuku?“
Man tai kaip balzamas ant žaizdų! Aš laimėjau mažą karą! Tai mano tikslas ir aš jį pasiekiau“, – džiaugėsi pradedančioji drabužių kūrėja.
Vis dėlto, pasak Erikos, dauguma moterų Lietuvoje save vertina labai kritiškai ir dėl to kalti vyrai, nepakankamai jas lepinantys.
Sukūrusi trečią plius dydžio drabužių kolekciją, Erika patiesė raudoną kilimą ir surengė modelių atranką. Juo žengti panoro 43 dalyvės, kurioms tai tapo dar vienu žingsniu savęs pasitikėjimo link.
Kiekvieną merginą Erika palydėdavo fraze: „Vaikščiok iškelta galva!“
„Aš pati buvau atrankoje, kiekvienai skyriau laiko, buvo įdomu, kuo jos gyvena, kuo kvėpuoja.
Vienos karininkės, kitos žirgais jodinėja, trečios dar kokios nors veiklos turi – kiekvienos istorija unikali.
Mano modelių atranka parodė: jau keičiamės, einame į priekį.
Mačiau ir švytinčias akis, ir norą pasirodyti, pasakyti, kad esu. Man tai paglostė širdį“, – prisipažino E.Vitulskienė.
Tarp norinčiųjų tapti kolekcijos, pavadintos „Moteris, žinanti savo vertę“, modeliais buvo ir keturiolikametė moksleivė, į atranką atvykusios mamos ir dukros, ir šešis vaikus kaime auginanti motina.
Anksčiau apie podiumą net nesvajojusios moterys šį nuotykį prilygino terapijai, kuri padėjo atsikratyti kompleksų.
Atrinktos moterys ir merginos, vilkėdamos Erikos mados namų kolekcijos drabužius, dalyvavo bibliotekoje surengtoje fotosesijoje, fotografavosi net ant Vilniaus stogų.
Visą laiką šalimais sukiojosi ir Erikos vyras dainininkas Merūnas – modelių atrankoje jis tapo didžėjumi, o fotosesijose padėjo viskuo, kuo tik galėjo.
„Jis – mano iš paskos vaikščiojantis optimizmas, – darniais santykiais džiaugėsi Erika. – Kai pervargstu, nebemiegu, apima prasta nuotaika, jis būna geriausia palaikymo grupė.
Be jo būčiau daug ilgiau užtrukusi ruošdama kolekcijas.“
Erika džiaugiasi tuo, ką daro, tačiau iš savo naujos veiklos toli gražu dar neuždirba.
Į verslą visas santaupas sudėjusi moteris tikisi, kad ant kojų tvirtai atsistos po kelerių metų.
„Jei išlaidų ir pajamų santykis nulinis, dar labai gerai. Svarbiausia – ne minusas. Regis, viską susiskaičiavau, sąmatas sudariau, bet ir vėl reikia mokėti. Tai kokia nors klaida, tai ne tokį audinį gavai.
Vėl skaičiuoji ir akys tik didėja, didėja“, – atsiduso verslininkė.
Moteris įsitikinusi, kad verslininkas turi pats išbandyti visus darbus. Todėl ji ketina atidaryti parduotuvę ir joje ne tik šeimininkauti, bet ir dirbti kasininke.
„Aš norėčiau, kad ateitų moterys ir pasakytų, kas jas patenkintų šimtu procentų. Noriu bendrauti“, – teigė E.Vitulskienė, žinanti, ką reiškia mesti svorį ir vėl priaugti.
Nuopuoliai, kritika ir vėl kilimas – šią patirtį Erika ir vėl pakartotų. Ji gavo tiek įkvėpimo ir užsiaugino tokią storą odą, kad jau niekas nebaisu.
Jos užnugaris – šeima, o kai ji stipri, moteris gali nuversti kalnus. Erika ir Merūnas svajoja apie trečią vaiką, norėtų susilaukti dukters.
„Pradėsime sūnus leisti į mokyklą, tada ir pagalvosime apie pagranduką.
Tikiuosi, bus mergaitė, nors kaip Dievas duos, taip ir bus. Bet aš taip norėčiau tos savo princesės“, – sakė puspenktų metų Ajų ir trejų metų Herkų auginanti moteris.
Visą laidą žiūrėkite čia.
Parengė Milda Augulytė
