Iš Panevėžio kilusi moteris augo su mama ir močiute bei jaunesniuoju broliu. Tėčio jos gyvenime nebuvo.
„Mama vos galą su galu sudurdavo, o galiausiai, jai susirgus vėžiu, man teko rūpintis ir mama, ir jaunesniuoju broliu“, – apie savo paauglystę LNK televizijos laidoje „Nuo... Iki...“ pirmadienio vakarą, 20 val., pasakojo Vaida, dabar jau galinti save vadinti sėkminga verslininke.
Baigusi mokyklą, būdama vos 18 metų Vaida susikrovė kelis daiktus ir išvyko uždarbiauti į Švediją. Kaip ir daugelis lietuvių, ji planavo padirbėti tik vieną vasarą ir parsivežti apvalią sumą pinigų. Savo karjerą Vaida pradėjo braškių laukuose.
„Po šio darbo dešimt metų negalėjau žiūrėti į braškes“, – sakė Vaida.
Lenkti nugarą braškių laukuose nebuvo Vaidos svajonė, tačiau be puikios švedų kalbos geresnio darbo susirasti buvo neįmanoma.
„Švedai garsėja kaip dideli nacionalistai, todėl, jei nori siekti karjeros čia, būtina mokėti švedų kalbą. Be to, jau turėjau ketverių metų dukrą, kuriai norėjau suteikti kuo geresnę aplinką. Todėl nusprendžiau stoti į universitetą ir mokytis kalbos bei tarptautinių santykių“ , – sakė Vaida.
Pramokusi švediškai, Vaida įsidarbino aukle, po to gavo vertėjos darbą, o visai netrukus sukūrė savo verslą. Dabar lietuvė valdo didžiulę konsultacinę įmonę, kuri turi savo padalinius Stokholme ir Helsinborge bei dirba su Švedijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos piliečiais bei verslo įmonėmis.
„Jeigu ne mano vyras, verslo nebūčiau sukūrusi. Tai jis paskatino mane ne šiaip po darbo pagelbėti lietuviams, o kurti savo įmonę. Be to, esu dėkinga jam, kad perėmė visą namų ūkį bei vaikų priežiūrą“, – pasakojo Vaida.
Atrodytų, Vaidos gyvenimas yra toks, apie kokį tik galėjo pasvajoti augdama nepritekliuje. Tačiau ji sako, kad pinigai laimės jai neatnešė, atvirkščiai – verslas privertė aukoti laiką su šeima, sveikatą ir laisvalaikį.
