Kauniečiai A. ir P.Garkauskai juokavo, kad kartu sudėjus jie tapo beveik 30 kilogramų lengvesni.
„Man pavyko atsikratyti maždaug 10 kilogramų. Svėriau 63 kilogramus, dabar mano svoris – 53 kilogramai. Sulieknėjau ne staiga, o per pusantrų metų.
Tačiau vyras beveik dviejų dešimčių kilogramų atsikratė vos per du su puse mėnesio. Jis tikrai labai aiškiai siekė užsibrėžto tikslo“, – kalbėjo sveikatinimo laidos vedėja.
P.Garkauskas sakė, jog pokyčių ėmėsi, kai šių metų spalio 1-ąją užlipęs ant svarstyklių išvydo jas rodant 97 kilogramus. Tai buvo trečias kartas vyro gyvenime, kai jo svoris negailestingai artėjo prie 100 kilogramų ribos.
Gruodžio viduryje pavyko sukeisti skaičius vietomis ir tokį svorį išlaikyti iki šiol – dabar Paulius sveria 79 kilogramus.
– Ar lieknėti pradėjote tik todėl, kad nepatiko tai, ką rodo svarstyklės? O gal į sveiką gyvenseną pasinėrėte, nes tai šiuo metu madinga?
Agnė: Man visada rūpėjo sveika mityba ir gyvensena, buvo svarbu, kaip atrodau. Visą gyvenimą stebiu savo svorį ir per daug neatsipalaiduoju.
Tačiau po kiekvieno iš trijų nėštumų pasilikdavo po keletą papildomų kilogramų.
Kai svarstyklės parodė gerokai daugiau, nei norėtųsi, nusprendžiau, kad reikia susiimti.
Paulius: Ir sverdamas daugiau nesijaučiau blogai, bet peržiūrėdamas savo vedamas laidas kartą pastebėjau, kad vaizdas ekrane nekoks.
Pasisvėriau ir nustėrau išvydęs, kad artėja dviejų nulių zona. Supratau, kad laikas susiimti.
Be to, ir žmona kartą leptelėjo, kad pilvas jau nemažas. Teko mesti sau iššūkį.
– Ar buvo sunku?
Agnė: Ne, nes to norėjau. Kai labai nori – viskas įmanoma. Jeigu nepavyksta, vadinasi, per mažai norėjai.
Šiuo atveju reikia pabrėžti žodį „noriu“, o ne „reikia“, nes reikia dažniausiai dėl kitų, dėl aplinkybių, o noriu yra dėl savęs.
Paulius: Maniau, kad bus kur kas sunkiau, tačiau svoris tirpo net greičiau, nei planavau. Svarbiausia turėti tikslą ir jo siekti. Tada niekas nebūna per daug sudėtinga. Tai, matyt, galioja visose gyvenimo srityse.
– Kaip pasikeitė jūsų mityba? Kokių produktų teko atsisakyti?
Agnė: Nė vieno produkto neatsisakiau. Tiesiog sveiki produktai pakeitė mažiau sveikus. Be to, teisingai sudėliojau valgiaraštį ir valgymo laiką.
Tarkime, kiaušinis iš pusryčių nukeliavo į vakarienę. Pietums rinkdavausi tik sriubą, antrasis patiekalas buvo valgomas vėliau ir panašiai.
Paulius: Mano mityba pasikeitė kardinaliai. Pirmiausia atsisakiau saldintų gėrimų ir saldumynų, greitojo maisto. Per du su puse mėnesio nesuvalgiau nė vieno saldumyno, nė vieno suvožtinio, neišgėriau nė vieno saldinto gėrimo.
Ir, pasirodo, tai nėra labai sudėtinga, kai nori. Tiesiog supranti, kad tai tau kenkia.
Pradėjau skaityti produktų sudėtis ir supratau, kad tai, ką maniau esant sveika, yra priešingai.
Nustebau, kiek daug cukraus yra daugelyje produktų. Taigi cukrus atsisakymas buvo lemiamas veiksnys mano mityboje.
– Be sporto sulieknėti ir dar džiaugtis gražiu kūnu turbūt sudėtinga. Daug sportuojate?
Agnė: Žinojau, kad be sporto atsikratyti kilogramų bus sunku. Todėl džiaugiuosi suradusi trenerę, kuri pirmiausia sudarė treniruočių planą namuose, o vėliau sportuoti pradėjau sporto klube.
Žinoma, teko apriboti greitąjį maistą, tačiau tikrai savęs negraužiu dėl kiekvieno saldainio ar torto gabalėlio.
Svarbiausia saikas, drastiškų priemonių tikrai niekada nereikia imtis. Be to, kiekvienas žmogus turi atrasti savo lieknėjimo formulę.
Paulius: Sporto mano gyvenime niekada nebuvo mažai, tačiau didžiausia problema buvo mityba.
Esu baigęs Lietuvos sporto universitetą, todėl puikiai žinau, kad metant svorį yra viena elementari taisyklė – sudegink daugiau kalorijų nei suvartoji. Todėl dabar dažniausiai 6 kartus per savaitę mano diena prasideda ant bėgimo takelio sporto klube. Kasdien įveikiu 5–11 kilometrų atstumą, papildomai sportuoju ir sporto salėje.
– Ar pasikeitė jūsų dienotvarkė?
Agnė: Įdomiausia, kad atsirado daugiau laiko. Būtent laiko sportui, normaliai mitybai, o to anksčiau nesugebėdavau atrasti.
Paulius: Esminis skirtumas, kad diena prasideda sporto klube. Puikiai žinau save, kad jei nepasportuosiu ryte, greičiausiai į sporto klubą jau nenueisiu.
– Kaip jaučiatės tapę lieknesni? Galbūt sulaukiate komplimentų?
Agnė: Kadangi svorio atsikračiau ne per mėnesį ar du, o pamažu, staigaus pokyčio nebuvo matyti. Sulaukiu klausimų, kaip tai pavyko, ką dariau, tačiau konkrečių komplimentų teko išgirsti tik keletą kartų.
Vyrai santūrūs, o moterys komplimentų kitoms moterims nelinkusios žarstyti.
Paulius: Aš nuolat sulaukiu pastabų dėl numesto svorio, ypač iš tų žmonių, kuriuos sutinku rečiau. Nuolatinis stebėjimasis mano išvaizda kiek erzina ir trikdo.
Manau, kad svorio metimas yra laikomas per daug reikšmingu dalyku. O tai tikrai nėra koks nors stebuklas ar žygdarbis.
Tiesa, neseniai įvyko vienas smagus nutikimas. Priėjo žmogus ir pasakė, kad per televiziją atrodau gerokai storesnis nei realybėje.
– Turbūt teko pakeisti nemažai drabužių?
Agnė: Dalį teko. Ir tik dėl to, kad esu laisvesnio stiliaus drabužių mėgėja. Kitu atveju būtų tekę keisti beveik visą garderobą.
Paulius: Dabar jau tenka. Ypač kelnes, nes senosios krinta tiesiogine prasme. Kaip ir Agnė, mėgstu lai svesnius drabužius, todėl didelių problemų nėra.
– Ruošiatės dar labiau lieknėti?
Agnė: Šiuo metu svarbiausia išlaikyti esamą svorį. Daugiau lieknėti nenoriu. Jaučiuosi gerai, radau naujų skonių, naujos veiklos, o keletas papildomų kilogramų niekam gyvenimo nesugriovė.
Paulius: Jaunystėje, kai aktyviai sportavau, sverdavau 77 kilogramus.
Tačiau kilogramai tikrai nėra svarbiausias tikslas. Tiesiog taip kūnas reaguoja į mitybos pokyčius. Nemanau, kad grįšiu prie senų mitybos įpročių.
Daug kas sako, kad numesti svorį yra tik viena medalio pusė. Išlaikyti tą patį svorį bus kur kas sunkiau. Žiūrėsime, kaip seksis. Manau, kad optimalus variantas būtų daugiau neperžengti 85 kilogramų ribos.
