Aplankę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje, perplaukę Dauguva per Latviją, Nacionalinės ekspedicijos dalyviai šiemet liepos 6-ąją iš Vilniaus išvyko į žygį per XVI-XVII a. Gediminaičių dinastijos valdytas šalis: Dunojumi nuo Vokietijos per Austriją, Slovakiją, Vengriją.
Ketinta keliauti ir per Kroatiją, Serbiją, liepos pabaigoje ekspediciją baigti viename piečiausių Gediminaičių interesų taškų – Rumunijos ir Serbijos pasienyje, bet dėl koronaviruso pandemijos teko keisti planus.
„Planus pakeitė pandeminė situacija tose šalyse. Jau Vengrijoje pradėjo žybsėti raudona šviesa, o paskui paaiškėjo, kad Lietuva oficialiai paskelbė pandemijos zona Rumuniją, Serbiją, Kroatiją.
Tai nutarėme sutrumpinti ekspediciją iki dviejų su puse savaitės ir baigėme ją prie pat Serbijos pasienio.
Paskutiniu mūsų tašku tapo Mohačas Vengrijoje, kur kadaise mūšyje su turkais žuvo Liudvikas II Jogailaitis, dvidešimtmetis Vengrijos ir Čekijos karalius“, – pasakojo E.Jakilaitis.
Tačiau pandemija, kad ir kaip paradoksiškai skambėtų, tam tikra prasme ekspedicijos dalyviams išėjo į naudą.
„Ištuštėjusios erdvės mums padėjo: galėjome judėti greičiau, daugiau aplankyti, daugiau laiko mums skyrė ir įvairios institucijos. Įgyvendinome 90 proc. savo planų, o tose šalyse, kuriose nebuvo apribojimų, padarėme kur kas daugiau, nei planavome.
Visi susitikimai, o jų buvo šimtai įvairiausiose vietose, buvo nepaprastai įdomūs. Parsivežėme daugybę nuostabaus turinio. Ką reiškia jau vien tai, kad profesorius Alfredas Bumblauskas rankose laikė Krėvos uniją!“ – džiaugėsi E.Jakilaitis.
Vos atvykusi į Lenkiją, Nacionalinės ekspedicijos komanda daugiau nei savaitei pasidalijo į dvi grupes. Viena keliavo į Lenkijos pietuose esančią Krokuvą, lankėsi įvairiuose istoriniuose miestuose, po to traukė į Prahą, o iš jos – į Vieną.
Kita komandos dalis, vos įvažiavusi į Lenkiją, suko Vokietijos link, keliavo per Dresdeną, Miuncheną, Niurnbergą ir kitus istorinius miestus, kurie susiję tiek su viduramžiais, tiek su XX a. istorijos įvykiais.
Visa komanda susitiko Vienoje ir tęsė kelionę Dunojumi ieškodami lietuviškų pėdsakų šiame regione.
O jų čia – nors vežimu vežk. Juk Gediminaičiai, ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija, vėliau tapusi Jogailaičių Lenkijos karališkąja dinastija, XVI a. pradžioje buvo viena įtakingiausių karališkų giminių Europoje.
Per kelias kartas Gediminaičių atšaka Jogailaičiai išsiplėtė ir užėmė ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, bet ir tuomečių Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos karalysčių sostus. Buvo laikai, kai Jogailaičiai Vidurio Europoje turėjo tiek pat įtakos, kiek legendinė Habsburgų dinastija.
Ekspedicijos dalyviai apžiūrėjo Kvedlinburgo analų, kuriuose 1009 m. pirmą kartą paminėta Lietuva, XVI amžiaus nuorašą – vienintelį išlikusį Saksonijos bibliotekos archyve, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Augusto Stipriojo ir Augusto III rezidenciją Saksonijoje, džiaugėsi Miunchene atradę Anos Austrės, Vladislovo Jogailaičio anūkės, kapą.
Šv.Jono bažnyčioje Dingolfinge matė kol kas seniausią Vokietijoje ant pastatų fasadų ar interjeruose išlikusį Vytį – virš altoriaus puikuojasi Jadvygos Jogailaitės, ištekėjusios už Bavarijos kunigaikščio Jurgio Turtingojo, herbas su dviem vyčiais.
Bažnyčia baigta statyti 1502 metais. Vytis čia kitoks, nei esame įpratę matyti, – auksinis raitelis mėlyname lauke ir be skydo.
Dar vieną Vytį galima pamatyti Heilsbrono vienuolyne Vokietijoje. Čia palaidota Sofija Jogailaitė – Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės dukra, šv.Kazimiero sesuo.
Vytis yra šalia paskutinio Ordino magistro Alberto, panaikinusio Ordiną ir įkūrusio Prūsiją, sūnaus, Sofijos Jogailaitės anūko, portreto.
Vytis – auksinis raitelis, jojantis į Rytus, o ant skydo nešantis keistą ženklą – nei Jogailaičių kryžių, nei Gedimino stulpus.
Pasak istorikų komandos vadovo profesoriaus Alfredo Bumblausko, ši ekspedicija – lyg naujas ir išsamesnis nei iki šiol Vidurio Europos pažinimo vadovėlis.
„Ten, kur mes patys gyvename – Vidurio Europoje, pradedant Krokuva, – yra daugiausia lietuviškų ženklų. Mes atradome labai daug lietuviškų dalykų Čekijoje.
Pati Praha labai didinga – nuo Henriko Butauto, Lietuvos kunigaikščio, Šventosios Romos imperijos karinio veikėjo, mirusio Prahoje, palaidoto Šv.Tomo bažnyčios rūsiuose prie centrinio altoriaus, iki Pranciškaus Skorinos, įkūrusio Prahoje spaustuvę, ir Jono Basanavičiaus, kuris gyvendamas Prahoje su keliais kitais bendradarbiais parengė spaudai pirmąjį „Aušros“ numerį.
Vis labiau permąstau Milano Kunderos žodžius, kad Vidurio Europa yra ne tik konkurencija tarp Jogailaičių idėjos ir Habsburgų, bet Habsburgai ir Jogailaičiai ir yra visa Vidurio Europa. Žodžiu, mes pasidarėme tikrą Vidurio Europos pažinimo vadovėlį“, – LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ kalbėjo A.Bumblauskas.
Kaip jau tapo įprasta, per kelionę po Europą daug dėmesio buvo skiriama ne tik istoriniams įvykiams, bet ir senojo žemyno gamtos grožiui, gastronominiams ypatumams ir tradicijoms, kultūrai.
Selemono Paltanavičiaus vadovaujamiems gamtos tyrinėtojams buvo įdomu susipažinti su Lietuvoje negyvenančiais ar itin retais gyvūnais – alpine kuosa, sraigtasraige avimi, buivolu.
„Netikėkite, jeigu kas nors sakys, kad mes pažįstame Europą ir jos gamtą“, – teigė S.Paltanavičius.
Kadangi šių metų ekspedicijos maršrutas driekėsi per žemes, kuriose užaugo garsūs kompozitoriai ir muzikantai, į ją buvo pakviesta LRT laidų vedėja, pianistė Gerūta Griniūtė, kuri padėjo bendrakeleiviams susigaudyti tarp klasikinės muzikos istorijų.
Beje, ji keliavo su visu pianinu. Gerūta skambino įvairiausiuose miestuose, aikštėse, laive, net bandė vyninėje pianino garsais sugroti vyno skonį.
Ekspedicija apsilankė ir pasaulio muzikos sostine vadinamame Zalcburge (Austrija), Wolfgango Amadeus Mozarto gimtinėje, o Vokietijojos mieste Rėgensburge, kurio Katalikiškojoje aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje studijavo lietuvių kompozitorius Juozas Naujalis, Gerūta surengė koncertą ant tilto – virš Dunojaus aidėjo „Lietuva brangi...“ skambant bažnyčių varpams.
Dar vienas Nacionalinės ekspedicijos naujokas – pokario metais Vokietijoje išeivių iš Lietuvos šeimoje gimęs, Harvardo universitetą baigęs, buvęs „Laisvosios Europos radijo“ lietuvių redakcijos vadovas, žurnalistas Kęstutis Kazimieras Girnius.
„Mūsų ekspediciją labai praturtino dr. K.K.Girnius. Gimęs pabėgėlių stovykloje, gilinęsis į pasaulio lietuvių veiklą, 30 metų dirbęs „Laisvosios Europos radijuje“, iš jų – 15 metų Miunchene, kuriame lankėmės, K.K.Girnius buvo ne tik puikus pasakotojas, bet ir gidas, kalbėjęs apie vokiečių įpročius, mentalitetą ir daugelį kitų svarbių dalykų“, – naujuoju komandos nariu džiaugėsi E.Jakilaitis.
Didelę ekspedicijos dalį užėmė ir gastronomija. Someljė Arminas Darasevičius domėjosi Austrijos, Vokietijos ūkiais, vynuogynais, maisto kultūra, tad rudenį prasidėsiančiose laidose žiūrovai išsamiai susipažins su vyndarystės tradicijomis.
Be minėtų žmonių Dunojumi plaukė ir LRT laidų vedėjas Edvardas Kubilius, istorijos mokslų daktarė Barbara Stankevič, istorijos mokslų doktorantas, studijavęs Krokuvos universitete, Simonas Teškevičius, istorikė Luka Sinevičienė, pirmose ekspedicijose dalyvavusi istorikė Aušra Terleckaitė, muzikantas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, laidų vedėjas, istorinių knygų autorius Robertas Petrauskas.
