Žmogaus gyvenimas sulaukus 25 metų tik įsibėgėja, o televizijai tai – toks laiko tarpas, per kurį viskas gali dramatiškai pasikeisti. LNK televizijos veidai, kurie dabar nesutriktų bet kokioje situacijoje net ir tiesioginiame eteryje, prieš 25 metus buvo jauni, žali ir nepatyrę.
Laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė (47 m.), LNK laidoje „Nuo... Iki...“ paklausta, ar prisimena save 25 metų, tik suplojo rankomis: „25 metai – puikus laikas: viską žinai, viską išmanai, visko pasieksi. Tai jūs nieko nežinote! Iš esmės tiesus kelias į prezidento postą!
Tačiau praėjo – nesakysiu, kiek, – ir suvokiau, kad daug ko nežinau, daugybės dalykų nesuprantu ir gausybės dalykų tiesiog negaliu padaryti.
Nežinau, ar tai priklauso nuo amžiaus, ar nuo patirties ir atsakomybės suvokimo. To, ką padariau būdama dvidešimties, dabar tikrai nedaryčiau.“
Kita vertus, jaunatviškas maksimalizmas duoda vaisių: būdama devyniolikos Rūta kažkodėl nutarė, kad turi tobulą balsą ir jis vertas skambėti radijo bangomis.
Taip ir atsitiko – jau ketvirtį amžiaus ji TV laidų vedėja, eteryje ne tik skamba jos balsas, bet ir matomas veidas. Todėl jauniems žmonėms ji sako: mintis materializuojasi. Kaip galvoji, taip ir bus!
Rūta gerai prisimena savo pirmąjį pasirodymą eteryje – tada ji skaitė žinias. Pasak moters, jeigu dabar tą vaizdą pamatytų vadinamieji nuomonės formuotojai, kitą dieną tikrai turėtų ką veikti.
Jos šukuosena buvo kaip dainininkės C.C.Catch, makiažas – violetinis, nes tuomet buvo tokia mada.
Nors jai tebuvo dvidešimt metų, neturėjo atrodyti jaunutė ir liaunutė, nes žinių vedėja visi turi tikėti, tad vilkėjo milžinišką švarką iš oranžinės vilnos su porolono prikimštais pečiais, dėvėjo akinukus, kad atrodytų vyresnė ir protingesnė.
O iš to pirmojo karto siaubo per visas žinias po stalu bilsnojo batuku.
Po šios laidos redaktorė jai pasakė: „Eteris ne tau.“ „Na, ką, ne man, tai ne man“, – tuomet susitaikė su nuosprendžiu būsimoji LNK eterio žvaigždė.
Nuo nelabai sėkmingo darbo žinių tarnyboje pradėjusi R.Mikelkevičiūtė netrukus vis dėlto ėmė kartu su Algiu Kunčina kurti mados, dizaino ir gyvenimo būdo laidą „Nuo... Iki...“. Visa karta užaugo matydama ją šioje laidoje.
Pastaruosius dešimt metų ji šeimininkavo pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“, kuri šiemet išsinėrė iš senų drabužių ir virto „Bučiuoju. Rūta“.
Kaip juokavo su dabartine laidos „Nuo... Iki...“ vedėja Giedre Talmantiene (47 m.), televizija yra godus žvėris, kuriam reikia vis naujo ėdalo: sugalvojai vieną projektą, kuris turėjo pasisekimą, galvok kitą – įsukta mašina niekada nesustoja.
Ar dabar būdama kaip tuometė dvidešimtmetė patektų į televiziją? Rūta įsitikinusi: „Ne, tai neįmanoma!“ Tuomet jie išties kūrė televiziją ir kūrė tie, kurie neišmano, kaip tai daryti. Niekas negalėjo išmokyti, paruošti, nes komercinis kanalas buvo pirmasis. Bet ji džiaugiasi, kad tame procese dalyvavo ir viską žino.
„Nė vienas prodiuseris manęs nepašokdins ir žino, kodėl, – gudriai nusišypsojusi smilių pakrutino Rūta. – Aš nesu vaikoma mergaitė, aš nesu baldas, kurį pastums.
Aš perėjau visus etapus, žinau, kaip kavą išvirti, kaip šifruoti tekstą, kaip kadrą sukomponuoti, ir galiu pasakyti operatoriui: „Tavo kadruotė šūdina!“ Aš žinau, koks turi būti apšvietimas, kaip rašyti scenarijus, – pati rašau.
Tokios mergos, kokia tuomet atėjo į televiziją, dabar aš nepriimčiau. O gal ir priimčiau... Juk ta mergina turėjo aistrą, ji velniškai norėjo daryti tai, ką daro, nors ir nesuprato, ką daro.
Dabar pasiilgstu tokio jaunų žmonių veržlumo. Dažnas ateina ir pirmiausia paklausia: „O koks bus honoraras? Kaip vasarą bus?“ Man tokie klausimai net nešaudavo į galvą.“
Viską puikiai prisimena, nes pradėjo nuo nulio, nuo pirmųjų LNK laidų, ir A.Valinskas: „Koks aš, kaip ir visas kolektyvas, dvidešimt penkerių metų buvau pasiutęs, tokia buvo ir LNK. Visko buvo. Jeigu kas nors kada nors imtų rašyti knygą apie tuos laikus, manau, būtų toks Laukinių Vakarų televizinis variantas.“
Pasiutimas, tiesą sakant, neišgaravo ir dabar: laidoje „Bučiuoju. Rūta“ A.Valinskas su visais drabužiais atsidūrė vonioje su R.Mikelkevičiūte ir ši jautėsi kaip prieš dešimt metų pirmą kartą įmesta vesti renginio su Arūnu.
Tuomet ji net kelis kartus negalėjo ištarti paprasčiausio „Labas vakaras“ – vis pynėsi liežuvis.
„Prisimenu tą laidą: aš pranešdavau paaukotą sumą, ji užsimojo pranešti muzikinius numerius ir staiga sutrikusi manęs paklausė: „O kokia kita daina?“ Atsakiau, kad Alano Chošnau „Geltonas laiškas ant sniego“ ir ji nė nesusimąsčiusi tiesioginiame eteryje pakartojo pavadinimą.
Stoviu už nugaros, mano veidas ištįsta, klausiu, ar supranta, kas yra geltonas laiškas ant sniego, ir tik tada ji suvokė, apie ką kalbame.
Geriausiai apie tai yra pasakęs Samas (Saulius Urbonavičius – muzikantas, dainų autorius, grupės „Bix“ narys, prodiuseris. – Red.), pagal išsilavinimą – dailininkas: „Anksčiau aš ant sniego išmyždavau Leniną.“
Čia tai tikras geltonas laiškas ant sniego!“ – vieną smagių epizodų prisiminė A.Valinskas, o Rūta numojo ranka – niekas to tuomet nesuprato.
Kaip pateko į televizijos pasaulį, pasakojo ir Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė (31 m.), kuri televizijoje – jau beveik 10 metų.
Tuomet dar būdama teisės studentė, pakviesta vesti infošou „Karamelinės naujienos“, net suskaičiavo, kiek jai, teisininkei, tektų dirbti, kad gautų uždarbį, prilygstantį TV laidos vedėjos atlyginimui.
TV magija įtraukia, todėl, kai baigus teisės magistrantūrą reikėjo apsispręsti, ką rinktis – teisę ar televiziją, Indrė pirmenybę atidavė televizijai.
„Manau, kad patekti į televiziją nesunku – sunku joje išsilaikyti. Nepakeičiamų nėra, yra tik dar nepakeisti.
Vieną kartą padaryti ką nors kvaila ar įspūdinga ir patirti, kaip sakė Andy Warholas, 15 minučių šlovės, nėra sudėtinga, bet likti ten reikia daug užsispyrimo, valios.
Ne visada, ką žiūrovas pamato, yra gražu, šviesu, blizgu. Kartais keliamės ketvirtą ryto, gulamės – antrą nakties, ir ne todėl, kad vakarojame, linksminamės. Mes išties dirbame“, – tikino I.Kavaliauskaitė-Morkūnienė.
Kartu su aktoriumi Simonu Storpirščiu (34 m.) vedusi „Muzikinę kaukę“, o dabar liejanti savo emocijas projekto „Kaukės“ komisijoje Indrė sakė, kad gera nuotaika jai smagu dalytis.
Pramoginiai projektai, teikiantys geras emocijas, patinka ir laidų vedėjai Livijai Gradauskienei (47 m.), vadinančiai save chuligane iš prigimties, tad ir nenuvingiavusiai ten, kur būtų griežti rėmai ar taisyklės.
Kadaise artėjant Kalėdoms kelionę per Lietuvą pradėdavo eLeNKenis su Snieguole. Vieną žiemą Snieguolė buvo L.Gradauskienė.
„Neįtikėtina, į kokias situacijas gyvenime pakliūni, – pasakojo Livija. – Pirmiausia prisimenu baisų šaltį. Filmuojant man sušalo lūpos. Turiu sakyti tekstą, bet negaliu – lemenu tik nerišlią tiradą.
Visi supuolė, įvairiais būdais ėmė šildyti, gaivinti pamėlynavusias lūpas, paskui jas nudažė raudonai, kol galiausiai šis tas pavyko“, – kvatojosi L.Gradauskienė, prisiminusi epizodą, kurio žiūrovai, žinoma, neišvydo.
Anot R.Mikelkevičiūtės, TV laidų vedėjo darbas susijęs ne su grožiu, ne su sėkme, ne su žvaigždžių gyvenimu. Ilgai televizijoje dirbantis žmogus yra kaip kareivis armijoje – visada turi būti pasitempęs, visada priekyje, jam visada kas nors kvėpuoja į sprandą ir jis turi būti geros formos.
Rūtos įsitikinimu, TV laidų vedėjas yra kaip sūrelis: „Tai prekė, kurią arba norisi vartoti, arba ji nusibodo: šiandien noriu sūrelio ne su šokoladu, o su razinomis. Todėl laidų vedėjos ir vedėjai keičiasi labai dažnai, nebent esi toks žmogus kaip A.Valinskas – na, pabandykite jį pakeisti! Nepavyks!“
A.Valinskas šių žodžių negirdėjo, tačiau tik paantrino Rūtą: „Mes negalime nieko pakeisti – negalime pakeisti Vytauto Šapranausko, Vytauto Šerėno, A.Valinsko. Kiekviens turi susikurti savo vietą ir būti joje, o ne užimti kieno nors kito vietą.
Kai dirbau Seime, ketverius metus nebuvau TV ekrane – tik kaip personažas. Bet niekas nesukūrė naujų laidų. Tai kur buvote?“
Dabar, sugrįžęs į LNK kaip vienos seniausiai transliuojamų laidų „Teleloto“ prodiuseris, A.Valinskas sakė, kad televizija jam vis dar įdomi, nepaisant to, kiek čia buvo sukurta projektų ir prikrėsta pokštų. Jam patinka pasakyti, kad dar daug ko nepadarė.
Visą laidą galite matyti čia.
Parengė Milda Augulytė
