Buvusi „Panoramos“ vedėja L. Tarozaitė JAV padarė įspūdingą karjerą

„Su vyru manėme, kad į JAV išvykstame trumpam, tačiau čia jau praleidome beveik 18 metų. Pasinėrėme į darbus, susilaukėme vaikų, įsigijome namus“, – kalbėjo buvusi televizijos laidų vedėja Loreta Tarozaitė (43 m.).

L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
L.Tarozaitė su vyru Vaidu JAV gyvena nuo 2003-ųjų.
Daugiau nuotraukų (21)

Lrytas.lt

2021-01-17 08:29, atnaujinta 2021-01-18 10:41

Sėkmingą karjerą TV ekrane padariusiai L.Tarozaitei prieš 18 metų teko rinktis – likti Lietuvoje ar su vyru Vaidu (45 m.) vykti į JAV.

Didelėje audito kompanijoje dirbęs vyras gavo pasiūlymą porą metų padirbėti Kalifornijoje, Silicio slėnyje, įsikūrusioje bendrovėje.

Pora į JAV išvyko 2003 metų rugsėjį. Kalifornijoje lietuviai išsinuomojo būstą, įsigijo automobilį. Po keleto metų jie San Chosė mieste nusipirko namą.

Profesinę karjerą L.Tarozaitė pradėjo LRT televizijoje – vedė laidą „Dienos verslas“, po to dirbo „Lietuvos ryto“ televizijoje, vėliau LRT televizijoje vedė „Panoramą“.

– Lietuvoje buvote žinomas žmogus, užsienyje tapote paprasta imigrante. Ar nebuvo sudėtinga psichologiškai?

– Pirmieji metai buvo sunkūs. Esu veiklos žmogus, tad sėdėti namie buvo baisi kančia. O oficialaus leidimo dirbti neturėjau.

Bandžiau siūlytis savanoriauti vietinėse televizijos studijose, bet greitai supratau, kad įveikti biurokratines pinkles bus sunku. Ypač atvykėlei, kalbančiai su akcentu, ir be oficialaus leidimo dirbti.

Kita vertus, tai, kad negalėjau oficialiai dirbti, padėjo apsispręsti dėl vaikų ir taip įprasminti laiką. Abu mūsų vaikai gimė Kalifornijoje. Sūnui Erikui – beveik 16 metų, dukrai Ellai neseniai suėjo 14 metų.

– Su kokiais motinystės iššūkiais susidūrėte?

– Amerikoje man patinka tai, kad nedirbančios motinos ieško galimybės susibičiuliauti tarpusavyje. Tada vaikai auga turėdami draugų, o jos pačios gali pasidalyti kasdieniais rūpesčiais.

Nesu patyrusi, ką reiškia vaikus auginti Lietuvoje, bet Amerikoje visko apstu už įvairiausią kainą.

Nesu išlaidi, tad būtinus šeimai dalykus pirkdavau su nuolaidomis. O nuolaidos – Amerikos vizitinė kortelė.

Sunku buvo dėl to, kad šalia nebuvo mano mamos, kitų artimųjų.

Kai gimė vaikai, mano mama kelioms savaitėms buvo atvykusi padėti, bet vėliau jų auginimas gulė ant mudviejų su vyru pečių.

Man skaudu, kad dėl atstumo mano vaikai neturi artimo ryšio su seneliais.

Kai vaikai ūgtelėjo, sustiprėjo mano ambicijos siekti ko nors daugiau. Dalyvauti vien mamų susibūrimuose ir kalbėti apie sauskelnes bei vaikų maistelį tapo per daug nuobodu.

Pradėjau savanoriauti vienoje verslo organizacijoje. Atsirado pažinčių, supratau, kad čia galiu pritaikyti TV žurnalistikos žinias. Galiausiai su vyru gavome žaliąsias korteles, suteikiančias galimybę legaliai gyventi ir dirbti JAV.

– Palyginkite televizijos žinių žurnalisto darbą Lietuvoje ir JAV.

– Kai pradėjau daugiau žiūrėti vietinius ir nacionalinius žinių kanalus, supratau, kad tokioje televizijoje, kokia yra JAV, net nenorėčiau dirbti.

Aš atėjau iš griežtos žurnalistinės mokyklos – Lietuvos televizijos, kur niekas negali daryti įtakos informacinių laidų turiniui.

JAV televizijos kanalai labiau stengiasi rengti gerus šou, pritraukti kuo daugiau auditorijos.

2009 metais persiorientavau ir ėmiau tuo metu augančiame „YouTube“ kurti vaizdo siužetus smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Dariau viską – filmavau, montavau, prodiusavau, ieškojau klientų.

Filmavimas – ne mano sritis. Bet dirbdama prodiusere ir istorijų kūrėja supratau, kad žurnalisto specialybė – viena tinkamiausių kurti vaizdo siužetus verslui.

Prieš imdamasi verslo nuotoliniu būdu baigiau verslo administravimo studijas, įgijau magistro laipsnį.

Buvau turbūt viena pirmųjų tokiu būdu gavusi išsimokslinimą 2006–2008 metais.

2010 metais įkūriau „Loreta TV“. Mes kuriame užsakomuosius vaizdo klipus. Vyro pagalba ir palaikymas buvo labai svarbūs. Esu dėkinga, kad jis įžvelgė mano galimybes ir nebijojo investuoti į tai, kas abiem buvo nauja.

2013 metais gavau nuolatinį vaizdo prodiuserio darbą pasaulinio lygio kompanijoje „SanDisk“. Tada mano verslas tapo labiau pomėgiu, nes neturėjau laiko jo plėtoti ir kartu dirbti kasdienį darbą.

Savo verslo neuždariau, tik ėmiau rinktis tuos projektus, kurie man buvo įdomūs, verti mano laiko ir dėmesio.

Kompanijoje „SanDisk“ dirbau 7 metus. Turėjau daryti daug ką. Be kita ko – surasti istorijų, kurias būtų galima panaudoti išorinei reklamai ir komunikacijai kompanijos viduje.

Bendravau su įvairiausio rango žmonėmis – nuo inžinierių iki aukščiausių vadovų. Jie vertino tai, kad gerai supratau kompanijos tikslus.

Kai imdavau iš jų interviu ir pastebėdavau atsakymų netikslumus, iškart padėdavau surasti reikiamą formuluotę.

Nesibodėdavau tiesiai šviesiai pasakyti, kas neskamba gerai arba kad jų pasirodymas prieš filmavimo kameras yra nuobodus.

Pernai rugpjūčio mėnesį perėjau dirbti į tarptautinę kompaniją „Phison“. Vadovauju Komunikacijos ir reklamos skyriui. Ant mano pečių gula visa rinkodaros ir komunikacijos strategija.

– Kaip supratau, Amerikoje neužsibuvote vienoje vietoje.

– Iki praėjusių metų rugpjūčio visą laiką gyvenome San Chosė, Kalifornijoje. Bet nusprendėme persikelti į Las Vegasą Nevados valstijoje, kur mažesni mokesčiai ir lėtesnis gyvenimo tempas.

Silicio slėnyje greitis nežmoniškas, dirbti savaitgaliais – ne naujiena. Visi tiesiog lekia kaip pašėlę.

Tad nusprendėme pakeisti aplinką. Dirbti nuotoliniu būdu šiais laikais nėra sunku. Tad darbe niekas nepasikeitė, tik mūsų biurai dabar naujame name.

Vaikai antrus metus nuotoliniu būdu lanko privačią virtualią mokyklą. Sūnus turi draugų programuotojų platformose, kuriose jie bendrauja, kuria kompiuterinius žaidimus.

Dukra labai kūrybinga, mokanti bendrauti. Ji palaiko ryšius su draugėmis iš San Chosė.

Las Vegase naujų draugų ratas dar nepadidėjo, bet bėgant laikui viskas stos į savo vietas.

Kalifornija – labai žalia valstija. O dabar mes gyvename dykumų peizaže.

Bet akys jau apsiprato su ruda aplinkos spalva. Susitvarkysime namų kiemą, pasodinsime vietinių augalų.

Bet dykumų gamta irgi graži. Šalimais stūkso dideli kalnai, netoliese yra daug parkų.

– Kokiomis kalbomis bendraujate namuose?

– Deja, kalbame angliškai. Kai vaikai pradėjo lankyti darželius ir mokyklas, ėmė linkti prie vietinės kalbos. Kai reikdavo jiems padėti mokytis, irgi pradėjome kalbėti angliškai.

Kai su vyru kalbamės lietuviškai, vaikai šiek tiek supranta, bet patys šios kalbos nemoka. Ilgą laiką ją ignoravo.

Šiuo metu jie jau tokio amžiaus, kai pradėjo suvokti, kad mokėti lietuviškai būtų visai neblogai. Ėmė prašyti, kad mokytume.

Bandysime šiek tiek atsukti laiką atgal, bet, mano nuomone, traukinys jau nuvažiavo.

Dabar bus sunku įdiegti tai, kas lengvai pavyksta ankstyvoje vaikystėje.

– Ar randate laiko pakeliauti su šeima? Kaip leidžiate atostogas?

– Pastaruosius penkerius metus keliaudavome tik į Kosta Riką. Nusprendėme ten pasistatyt atostogų namą. Planuojame kada nors ten gyventi pusę metų.

Niekada nemaniau, kad galėsiu per atstumą, nemokėdama ispanų kalbos, prižiūrėti namo statybas Kosta Rikoje.

O prieš metus nutariau, kad reikia įdiegti mūsų bendruomenėje Kosta Rikoje geresnį internetą.

Vyras buvo techninis projekto vadovas, o aš organizavau, kad planai būtų įgyvendinti laiku.

Dabar mūsų bendruomenė gali džiaugtis aukščiausio lygio interneto ryšiu, o aš pagaliau turiu laiko sau.

Jei pasaulis grįš į ankstesnes vėžes, svajoju šią vasarą su vaikais atvykti į Lietuvą ir aplankyti keletą Europos šalių.

Pastarąjį kartą Lietuvoje lankiausi viena 2018 metais, kai su darbo vizitu turėjau apsilankyti Šveicarijoje.

Su šeima Lietuvoje pastarąjį kartą viešėjome 2014 metais. Per tą laiką gimtinės miestai išgražėjo.

Šiaip negaliu sakyti, kad pastebėjau ypatingus pokyčius, nes tas kelias atostogų savaites stengėmės kuo daugiau praleisti namuose su artimaisiais.

Vienas dalykas, kuris tikrai stebino, – visiška lietuviškų televizijų stagnacija.

Supratau, kad man Lietuvoje dabar dirbti būtų labai ankšta.

– Ar lengvai pripratote prie amerikietiško maisto, aprangos stiliaus?

– Jei kalbėsime apie maistą, teko priprasti prie didelių porcijų. Kol vaikai buvo mažesni, restorane užsisakydavome dvi porcijas visai šeimai. Turime mėgstamų restoranų jau ir Las Vegase.

Prie amerikiečių aprangos stiliaus pripratau, bet pati neperėmiau.

Sportiškai rengiuosi tik savaitgaliais namie ar kai vykstame į aktyvias keliones. O darbe ar pramoginiuose renginiuose visada stengiuosi atrodyti stilingai ir elegantiškai. Apranga čia išduoda, kad esu nevietinė.

– Ko labiausiai ilgitės būdama Amerikoje?

– Lietuviško maisto randame rusų parduotuvėse: varškės, marinuotų burokėlių, silkės, giros, kurią vaikai labai pamėgo.

Aš dažnai gaminu lietuviškus patiekalus, kuriuos mūsų vaikai nelabai mėgsta, nes didžioji dalis yra iš bulvių.

Jiems ypač atgrasi rožinė šaltibarščių sriuba. Jos nei sūnus, nei dukra dar neragavo ir nesiruošia ragauti. O cepelinų paskanauja.

Praėjusios Kalėdos buvo ramios. Kasmet per Kūčias pasistengiu pagaminti bent 6 lietuviškus patiekalus.

Gyvenimas išeivijoje privertė išmokti ir kūčiukus kepti, ir spanguolių kisielių virti.

Kaip pagrindinį patiekalą dažniausiai valgome krabus, kad vaikai neliktų alkani. (Juokiasi.) O lietuviškų mišrainių, silkių ir grybų patiekalų per tiek metų jie taip ir nepamėgo.

Gyvendama Amerikoje labiausiai pasiilgstu artimųjų ir draugų. Bet tai jau tapo įprasta būsena. Tas ilgesys nebėra toks skausmingas ir stiprus, nes su brangiais žmonėmis kasdien galima pakalbėti nuotoliniu būdu.

– Ar planuojate kada nors visam laikui grįžti į Lietuvą?

– Visam laikui grįžti į Lietuvą kol kas negalvojame, bet niekada negali žinoti, kaip pasisuks gyvenimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.