Holivudo užsienio spaudos asociacija savo įsteigtus prizus Auksinius gaublius šiemet išdalijo kiek vėliau, nei įprasta, ir kitaip nei paprastai – nuotoliniu būdu.
Geriausiu filmu pripažinta Venecijos festivalio laurais jau apdovanota „Klajoklių žemė“ („Nomadland“) – juosta apie marginalizuotus amerikiečius, klajojančius JAV vakaruose. Manoma, kad ši drama gali sulaukti pripažinimo ir „Oskarų“ ceremonijoje.
O štai geriausiais pagrindinio vaidmens atlikėjais draminiuose filmuose pripažinti tamsiaodžiai aktoriai – velionis Chadwickas Bosemanas (1976–2020) už vaidmenį juostoje „Ma Rainey grupė „Black Bottom“ („Ma Rainey’s Black Bottom“) ir Andra Day (36 m.) už vaidmenį biografiniame filme „Jungtinės Valstijos prieš Billie Holiday“ („The United States vs Billie Holiday“).
Įdomu, kad abu filmai pasakoja apie muzikantus – bliuzo dainininkę Ma Rainey ir džiazo dainininkę Billie Holiday.
Ne tiek aktorė, kiek dainininkė Andra Day tapo 12-a juodaode nominante Auksinio gaublio istorijoje ir antrąja, laimėjusia statulėlę pagrindinio vaidmens kategorijoje. Pirmoji buvo Whoopi Goldberg, gavusi apdovanojimą 1986 metais už vaidmenį Steveno Spielbergo filme „Purpurinė pieva“ („The Color Purple“).
Aktorius Ch.Bosemanas išgarsėjo superherojaus Juodosios Panteros vaidmeniu „Marvel Cinematic Universe“ filmuose, tačiau geriausio aktoriaus statulėlę laimėjo ne už jį, o už vaidmenį juostoje apie 3-iojo dešimtmečio bliuzą „Ma Rainey grupė „Black Bottom“.
Džiugios žinios apie Auksinį gaublį jis neišgirdo – vasaros pabaigoje, būdamas 43 metų, mirė nuo tiesiosios žarnos vėžio.
Savo paskutiniame filme Ch.Bosemanas suvaidino laisvos dvasios, temperamentingą trimitininką, atsidūrusi konflikto su prodiuseriais centre.
„Ma Rainey grupė „Black Bottom“, to paties pavadinimo Augusto Wilsono pjesės ekranizacija, režisuota „Tony“ premijos laureato George’o C.Wolfe’o, pasakoja įkvepiančią istoriją apie tvirtybę ir išdidumą praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio Čikagoje.
Aktorius Ch.Bosemanas gimė Pietų Karolinoje slaugytojos ir baldų apmušėjo šeimoje.
Jis baigė privatų Howardo universitetą Vašingtone, kur įgijo menų bakalauro laipsnį režisūros srityje, vėliau trumpai mokėsi dramos mokykloje Londone.
2018-aisiais, būdamas šlovės viršūnėje, jis grįžo į Howardo universitetą, kad per išleistuvių ceremoniją pasakytų kalbą studentams.
„Kai kuriems jūsų jau teko pakovoti universitete, – kalbėjo jis kreipdamasis pirmiausia į juodaodę auditoriją. – Daugelis jūsų paliks Howardą ir taps sistemos bei įstaigų, garsėjančių diskriminacija ir marginalizacija, dalimi.
Tai, kad teko kovoti net šiame jums mielame universitete, – ženklas, jog dabar gebėsite panaudoti savo žinias pasauliui, į kurį einate, pagerinti.“
Savo karjerą Ch.Bosemanas pradėjo nuo antraplanių vaidmenų televizijoje, o pirmu ryškesniu jo darbu kine tapo filmas „42“ – aktorius iškart gavo pagrindinį vaidmenį.
Pagrindinis Briano Helgelando biografinio filmo „42“ herojus – pirmasis afroamerikietis Pagrindinėje beisbolo lygoje Jackie Robinsonas. Jo perėjimas į „Brooklyn Dodgers“ komandą padarė galą rasinei nelygybei šioje sporto šakoje.
Santūrus ir sykiu gebantis užsiplieksti Ch.Bosemanas idealiai tiko žmogaus, kurio karjera neretai priklausė nuo kitų asmenų prietarų, vaidmeniui.
Vėliau aktoriui dar ne kartą teko vaidinti iškilius juodaodžius: nuo soulo dievaičio Jameso Browno iki Aukščiausiojo teismo teisėjo Thurgoodo Marshallo.
Tačiau labiausiai Ch.Bosemaną išgarsino superherojus Juodoji Pantera iš to paties pavadinimo „Marvel“ komiksų 2018-ųjų ekranizacijos.
Jo herojus – išgalvotos Afrikos šalies Vakandos, kurioje itin ištobulintos technologijos, valdovas.
Šis filmas ne tik sulaukė kritikų ir žiūrovų liaupsių, pasaulyje uždirbo daugiau kaip milijardą JAV dolerių, buvo pirmoji pagal komiksų seriją sukurta juosta, nominuota „Oskarui“ geriausio filmo kategorijoje, bet ir tapo svarbia kultūrine gaire, nes jame vaidino iš esmės tik juodaodžiai aktoriai su afroamerikiečiu režisieriumi Ryanu Coogleriu priešakyje.
Praėjusiais metais Ch.Bosemanas pasakė, kad filmas „Juodoji pantera“ pakeitė buvimo „jaunu, gabiu ir juodaodžiu“ prasmę.
Tą patį vaidmenį aktorius sukūrė ir kituose „Marvel Cinematic Universe“ filmuose: „Kapitonas Amerika: pilietinis karas“ („Captain America: Civil War“), „Keršytojai. Begalybės karas“ („Avengers: Infinity War“), „Keršytojai. Pabaiga“ („Avengers: Endgame“).
Nuo „Marshallo“ (2017 m.) iki Spike’o Lee karinės dramos „Penki vieno kraujo“ („Da 5 Bloods“) ir „Ma Rainey „Black Bottom“ grupės“ (abu 2020 m.) – visi filmai buvo kuriami per pertraukas tarp daugybės operacijų ir chemoterapijos seansų.
Naujiena apie Ch.Bosemano mirtį 2020 metų rugpjūčio 28-ąją buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes aktorius niekada viešai neaptarinėjo savo sveikatos problemų.
Kita Auksinio gaublio statulėlė už geriausią pagrindinį draminį vaidmenį atiteko A.Day, nusifilmavusiai juostoje „Jungtinės Valstijos prieš Billie Holiday“.
Filmas pasakoja apie dainininkės Billie Holiday karjerą tuo metu, kai ji tapo Federalinio kovos su narkotikais biuro taikiniu. Jo agentai, vadovaujami juodaodžio Jimmy Fletcherio, su kuriuo dainininkė turėjo audringą romaną, vykdė slaptą operaciją – persekiojo Billie Holiday neva dėl piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu, bet iš tikrųjų – dėl dainos „Strange Fruit“, smerkiančios linčo teismus.
Andra Day – dainininkės Cassandros Monique Batie scenos slapyvardis.
Ji pakeitė savo ir taip skambų vardą, kad atiduotų pagarbos duoklę džiazo dainininkei Billie Holiday, kurią gerbėjai trumpai vadino Ledi Day.
Kaip paaiškėjo po puikaus Andros debiuto kine, ji neapsiriko pasirinkdama slapyvardį.
Kad ir kaip būtų keista, filmo režisieriui Lee Danielsui ne iš karto pavyko įkalbėti Andrą vaidinti jos dievaitę. Tačiau kai dainininkė pagaliau priėmė pasiūlymą, ji „aklai atsidavė“ procesui ir buvo pasirengusi „šokti nuo skardžio“.
Rengdamasi savo pirmajam vaidmeniui kine Andra Day turėjo gerokai numesti svorio ir ilgai treniruoti balso stygas, kad galėtų pamėgdžioti nepakartojamą Billie Holiday atlikimo stilių.
Pagal filmo siužetą agentas Edgaras Huveris, bandydamas sutrukdyti Billie Holiday atlikti baladę „Strange Fruit“, protestuojančią prieš tyčiojimąsi iš tamsiaodžių gyventojų, dainininkę seka ir areštuoja už narkotikų laikymą (dainą įkvėpė garsi 1930 metų nuotrauka, kurioje užfiksuoti pakarti ant medžio juodaodžiai žmonės).
Pasak Andros Day, ji atsisakinėjo vaidmens, nes bijojo padaryti gėdą dainininkei, kuria žavisi nuo vaikystės, ir sutiko vaidinti tik tada, kai suprato, kad filmas bus demaskuojamasis ir papasakos, kaip valdžia persekiojo B.Holiday už tai, kad ji „pranešė pasauliui apie rasinį terorą Amerikoje“, o legendinė dainininkė bus parodyta kaip „judėjimo už pilietines teises krikštamotė“.
Filme skambančią ir prizą už geriausią originalią dainą pelniusią Andros Day „Tigress & Tweeds“ įkvėpė Billie Holiday daina „Strange Fruit“.
„Tai skausminga, niūri, bet kartu ir pergalinga daina, ji skelbia triumfą ir išlieka aktuali, nes linčiavimas Amerikoje vis dar neuždraustas“, – pasakojo dainininkė.
Andros Day kūryba buvo susijusi su politika ir anksčiau: 2015-aisiais ji išleido debiutinį albumą „Cheers to the Fall“ ir jame įrašytą dainą „Rise Up“ atliko Baltuosiuose rūmuose per pirmosios ponios Michelle Obamos švietimo kampanijos atidarymo ceremoniją.
Beje, Auksinis gaublys Andrai Day prognozuotas iš anksto: turėdami galvoje praėjusių metų masines akcijas, nukreiptas prieš rasizmą, daugelis ekspertų buvo įsitikinę, kad Andros Day personažas kartu su jos pačios asmenybe kaip niekas kitas atitinka 2020-ųjų dvasią.
Parengė Eleonora Bačytė
