Apie galimybių paso draudimus studijoje laidos vedėjas Artūras Anužis diskutuos su valdančiųjų atstovu, konservatoriumi Linu Slušniu ir su garsiai galimybių pasą kritikuojančiu Advokatų tarybos primininku Ignu Vėgėle.
Kaip laidoje teigs L. Slušnys, galimybių pasas išties veikia ir yra skirtas tam, kad atskirtų žmonių srautus. „Kai mes susirenkame visi skiepyti ar turime neigiamą testą, yra keliasdešimt kartų mažesnė tikimybė, kad toje vietoje atsidurs virusas, nes tas žmogus, kuriam nustatomas virusas arba teigiamas testas, automatiškai keliauja į izoliaciją. Vadinasi, jis negali atsidurti parduotuvėje ar dar kažkur kitur“, – laidos filmavime sakė jis.
Savo ruožtu I. Vėgėlė teigė priešingai – dabar, kai šalyje atsiranda vis daugiau viruso atmainų, pavyzdžiui – delta – galimybių pasas absoliučiai nieko neišsprendžia.
Delta atmainą platinti gali tiek skiepyti, tiek neskiepyti asmenys:
„Jei mes nesiginčijame dėl to, kad ir skiepytas ir neskiepytas platina virusą, tuomet kokia viso to idėja? Kaip galima pagrįsti žmonių skaidymą į skiepytus ir neskiepytus, ir riboti teises neskiepytiems, jei skiepytas virusą gali platinti lygiai taip pat? Kai kalbame, kad yra mažiau ar daugiau šansų, aš visuomet remiuosi vienu paprastu dalyku – kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, o ginčą išspręs teismas. Medicinos atveju, deltos atveju, čia viskas pasikeitė.“
L. Slušnys teigė suprantantis, kad kaip advokatas I. Vėgėlė bando elgtis teisingai, tačiau su tuo, kad su visais – tiek skiepytais, tiek ne – turėtų būti elgiamasi vienodai, Seimo narys nėra linkęs sutikti.
„Nesutinku ir nesutiksiu, kad turime padaryti vienodas sąlygas visiems. Ką reiškia vienodas? Tie žmonės, kurie skiepijosi, buvo atsakingi ir suprato, ką reiškia krizės valstybėje, ką reiškia valdymas. O čia yra sovietmečio mentalitetas, kuris sėdi man priešais“, – laidoje L. Slušnys sakė I. Vėgėlei.
„Tikrai atsakingas žmogus, kuris rūpinasi savo valstybe, jis turi turėti daugiau galimybių. O tas, kuris yra užsispyręs ir nenori… Dauguma yra prisiskaitę sąmokslo teorijų apie plokščią žemę ir bando tapti tais, kurie visiems kitiems diktuos sąlygas. Tam sakau ne“, – pridėjo jis.
Taip pat L. Slušnys paprieštaravo advokato minčiai apie tai, kad šių dienų Lietuvoje šalį valdo ekonomistai ir medikai. Savo ruožtu I. Vėgėlė ginčijo L. Slušnio mintį, kad atsakingi žmonės skiepijosi dėl valstybės. Anot jo, jie tai darė tik dėl savęs.
„Mano pasiūlymas ir mano nuolatinis kalbėjimas yra apie tai, kad žmones nuolatos reikia įtikinėti pateikiant skaidrius mokslinius duomenis, statistikas, ko, beje, prieš kelias savaites Lietuvoje dar neturėjome.
Pripažinkime vieną labai paprastą faktą – žmogus skiepijasi dėl savęs. Kalbant apie tai, kad žmogus skiepijosi dėl visuomenės, pirmiausiai reikėtų ištraukti bent kokią apklausą, statistiką. Aš tokios Lietuvoje nemačiau. Žmogus skiepijosi dėl savęs, kad lengviau sirgtų. Ir skatinkime skiepytis, kad lengviau sirgtume, būtų kuo mažiau mirčių.
Tiesą pasakius, manau, kad Lietuva yra viena griežčiausių pasaulio valstybių, kuri įveda galimybių pasą per tą pjūvį, kad neskiepytiems asmenims Vyriausybės nutarimu yra draudžiama viskas, kas susiję su kontaktu, išskyrus kelias išimtis“, – savo pozicijos neapleido I. Vėgėlė.
