Venecijos kino festivalio vertinimo komisijai meniniai kriterijai nerūpėjo

„Įvykis, kurio nebuvo“, – taip kino apžvalgininkai įvertino 78-ojo Venecijos kino festivalio žiuri sprendimą pagrindinį prizą – Auksinį liūtą – skirti vidutiniškam Audrey Diwan (41 m.) filmui apie aborto aukas „Įvykis“ („L’evenement“). Šįsyk geriausias filmas išrinktas ne pagal meninius, o pagal feministinius kriterijus.

„Auksinis liūtas“ skirtas Audrey Diwan filmui apie aborto aukas „Įvykis“.<br>„Scanpix“ nuotr.
„Auksinis liūtas“ skirtas Audrey Diwan filmui apie aborto aukas „Įvykis“.<br>„Scanpix“ nuotr.
Režisierė Audrey Diwan (dešinėje) ir aktorė Anamaria Vartolomei.<br>„Scanpix“ nuotr.
Režisierė Audrey Diwan (dešinėje) ir aktorė Anamaria Vartolomei.<br>„Scanpix“ nuotr.
Kadras iš filmo „Įvykis“.
Kadras iš filmo „Įvykis“.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 29, 2021, 6:37 PM

Šių metų Venecijos kino festivalio programa buvo tokia įvairi (ne taip, kaip pernykštė, kai aiškiai išsiskyrė Chloe Zhao, šiemetinės žiuri narės, „Klajoklių žemė“), kad buvo sunku numatyti, kur pakryps pasirinkimo švytuoklė.

Kita vertus, buvo daug puikių filmų, tačiau tik nedaugelis jų galėjo suvienyti, kaip visada, labai įvairialypę žiuri, pirmininkaujamą Pietų Korėjos režisieriaus, „Parazito“ autoriaus Bong Joon Ho. Be jo, žiuri dirbo italų režisierius Saverio Costanzo, belgų aktorė Virginie Efira, britų aktorė Cynthia Erivo, kanadiečių aktorė Sarah Gadon, rumunų kilmės vokiečių režisierius, scenaristas, kino prodiuseris Alexanderis Nanau, kinų kilmės amerikiečių režisierė Ch.Zhao.

Netikėtai tokiu filmu tapo libaniečių kilmės prancūzų režisierės A.Diwan „Įvykis“, sukurtas pagal to paties pavadinimo Annie Ernaux romaną.

Juosta primena tuos laikus, kai laisvės, lygybės ir brolybės šalyje Prancūzijoje abortai buvo draudžiami, ir tiems, kurie pogrindyje jį padarydavo, grėsė kalėjimas.

Filmo herojei labai nepasisekė: ji pastojo iš esmės nekaltybės praradimo akimirką ir turėjo dorotis su padariniais 1963-iųjų aplinkybėmis, kai niekas negalėjo jai padėti: už pagalbą tokioms kaip ji taip pat grėsė kalėjimas.

„Aš noriu vaikų, bet tik tuomet, kai pati panorėsiu!“ – tokia herojės pozicija. Mergina nenori tapti namų šeimininke, ji nori savo gyvenimą susieti su literatūra ir pagaliau išsiveržti į žmones, tobulėti kaip asmenybė.

Kūdikio atsikratyti trokštanti mergina kenčia ir jos labai gaila. Abortai uždrausti įstatymo, ir vos tik ji ištaria šį baisų žodį, visų, tarp jų ir medikų, veidą iškreipia siaubas. O herojės bendramokslė alpsta vien nuo minties, kad galėtų pastoti, juk jai tai tiesiog katastrofa, gyvenimo pabaiga.

Abortų istorija ne kartą ir ne du iliustravo visuomenės, linkusios dėl „padorumo“ taikytis su moterų kančiomis ir mirtimis, surambėjimą, konservatyvumą, veidmainiškumą, žiaurumą. „Įvykio“ problema ta, kad šis filmas anaiptol ne pirmasis. Pavyzdžiui, toje pačioje Venecijoje 2004-aisiais Auksinį liūtą laimėjo Mike’o Leigh „Vera Dreik“ ta pačia tema.

Galbūt užuojauta prancūzų merginoms būtų buvusi kur kas stipresnė, jei šalia „Įvykio“ Venecijos kino festivalyje nebūtų buvę filmų – meksikiečių, lenkų, ukrainiečių, rusų, amerikiečių, kuriuose žmones kankino kamerose, spardė ir žudė. Šie žmonės taip pat verti užuojautos.

Žinoma, kinas ne greitoji pagalba ir ne psichoterapijos seansas, čia kiti prioritetai, pirmiausia – meniniai. Bet ir šiame fronte „Įvykis“ pralaimi daugeliui filmų, pirmiausia tokiems kaip lenkų režisieriaus Jano P.Matuszynskio „Kad neliktų pėdsakų“ („Žeby nie bylo sladow“) ar rusų autorių Natalijos Merkulovos ir Aleksejaus Čiupovo „Kapitonas Volkonogovas bėgo“ („Kapitan Volkonogov bežal“).

(Pirmasis – postdokumentinė rekonstrukcija 1983-iaisiais Lenkiją sukrėtusios istorijos, kai garsios poetės sūnus buvo mirtinai sumuštas milicijoje ir po to bandyta nuslėpti nusikaltimo pėdsakus; antrasis – siurrealistinis filmas apie NKVD kapitoną, kuris turi gauti kokios nors savo aukos atleidimą, kad nepatektų į pragarą.)

Tačiau žiuri nebuvo linkusi įsiklausyti į šių filmų sudėtingą melodiką, reikalaujančią bent šiek tiek išmanyti lenkiškas ar sovietines rusiškas realijas, ir išsirinko pažįstamesnę muziką – „Įvykį“, kuris net feministiniu požiūriu netapo dideliu įvykiu.

2007-aisiais Kanų kino festivalyje laimėjo Cristiano Mungiu filmas „4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“, pasakojantis apie nelegalius abortus Nicolae Ceausescu epochos Rumunijoje.

Nuo šio filmo prasidėjo rumunų kino „Naujoji banga“, kurios pagrindinis bruožas – gebėjimas nereikšmingą buitinę istoriją pakelti iki egzistencinės dramos lygio. Ir kartu tai buvo filmai – socialiniai ir politiniai pareiškimai.

A.Diwan, parašiusi keletą scenarijų ir neseniai pasukusi į režisūrą, apie nieką panašaus net nesvajoja. Kaip atkreipė dėmesį kino apžvalgininkai, laikai, kai Prancūzijoje scenaristai ir režisieriai buvo istorikai ir filosofai, seniai praėjo.

Kitų nominacijų laimėtojai

- Sidabrinis liūtas (Didysis žiuri prizas) – Paolo Sorrentino „Dievo ranka“ („E stata la mano di Dio“ /„The Hand of God“, Italija).

- Sidabrinis liūtas už geriausią režisūrą – Jane Campion už filmą „Šuns valdžia“ („The Power of the Dog“, Naujoji Zelandija, Australija).

- Volpi taurė geriausiai aktorei – Penelope Cruz už vaidmenį Pedro Almodovaro filme „Paralelinės motinos“ („Madres paralelas“/„Parallel Mothers“, Ispanija).

- Volpi taurė geriausiam aktoriui – Johnas Arcilla už vaidmenį Eriko Matti filme „Darbe: Dingusieji 8“ („On the Job: The Missing 8“, Filipinai).

- Prizas už geriausią scenarijų – Maggie Gyllenhaal už filmą „Dingusi duktė“ („The Lost Daughter“, Graikija, JAV, Didžioji Britanija, Izraelis).

- Specialusis žiuri prizas – Michelangelo Frammartino „Skylė“ („Il Buco“, Italija, Prancūzija, Vokietija).

- Garbės Auksinį liūtą už indėlį į kiną šiemet pelnė italų aktorius, režisierius, scenaristas Roberto Benigni ir amerikiečių aktorė Jamie Lee Curtis.

Parengė Matilda Aleksandravičė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.